2017 m. vasario 17 d., penktadienis
2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienis
2017: LIETUVA *99* LITHUANIA *99* LITAUEN: 2017
 | |
ŠIAULIAI (LITHUANIA)
Obeliskas (1930), skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui *The Monument (1930), dedicated to the 10th Anniversary of the Independence of Lithuania |
The number '99' looks magical!
What does it mean for Lithuania? Read more - English texts are blue.
If you click the advertisement on the right, you support this blogger. Many thanks in advance!
"99" - die Zahl sieht gut aus! Interessant, was es für Litauen bedeutet? S. weiter - deutscher Text ist in Rot.
Wenn man die Werbeanzeige rechts klickt, unterstützt man damit diesen Blogger. Danke im voraus!
"99" - atrodo magiškai, bet ką jis reiškia Lietuvai? Sudomino? Žr. toliau - lietuviški tekstai juoda spalva.
Jei spustelėsite reklamos skirtuką dešinėje, paremsite šį tinklaraštį. Iš anksto dėkui!
The Independent Lithuanian State
was founded already in the 13th cent. and existed about 300 years. Then, Lithuania united with Poland, but after about 200 years, the weakened Polish–Lithuanian Commonwealth was divided by the major European powers. Since the end of 18th cent., Lithuania was part of the Russian Empire (about 100 years).
On 16th February, 1918, it was declared the Act of Independence in Lithuania. In 1940, Lithuania lost its independence and became part of the Soviet Union. On 11th March, 1990, it was reestablished the Act of Independence of 1918 and Lithuania is an independent state since.
The Act of Independence of 16th February, 1918, was declared 99 years ago. It was signed by 20 signers. and four signers had studied in Šiauliai.
There was prepared a festive programme in Šiauliai and you could celebrate the Independence Day with music and sporty. You had the possibility to learn the life of the signers too.
So to speak, you only need to make sail and to hope
that the fair wind will carry you at least to 9 harbours on the 99th Independence Day of Lithuania.
Der unabhängige litauische Staat
wurde schon im 13. Jh. gegründet und existierte etwa 300 Jahre. Dann vereinte sich Litauen mit Polen für etwa 200 Jahre, bis der geschwächte litauisch-polnische Staat Ende 18. Jhs durch europäische Großmächte aufgeteilt wurde. Litauen kam an Russland und war in dessen Bestand etwa 100 Jahre.
Am 16. Februar 1918 wurde in Litauen die Akte der Unabhängigkeit erklärt, indem man die Gelegenheit der poltischen Verwirrungen in Europa perfekt ausnutzte. 1940 verlor Litauen seine Unabhängigkeit und es war etwa 50 Jahre im Bestand der Sowjetunion. Am 11. März 1990 wurde die Wiederherstellung der Akte der Unabhängigkeit vom Jahre 1918 erklärt und seit dem ist Litauen wieder ein unabhängiger Staat.
Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918
wurde vor 99 Jahren von 20 Signataren unterzeichnet. Sogar vier Signatare hatten am Gymnasium von Šiauliai gelernt.
Zum Unabhängigkeitstag wurde ein festliches Programm in Šiauliai vorbereitet. Es bot eine Möglichkeit den Unabhängigkeitstag mit Musik sowie sportlich zu feiern, aber auch richtig aufmerksam auf das Leben mancher Signatare zu gucken. Man brauchte, sozusagen, nur die Segeln aufzuziehen und zu hoffen, dass der Wind am 99. Unabhängigkeitstag günstig ist und erlaubt, wenigstens 9 Häfen zu besuchen.
Savarankiška Lietuvos valstybė
buvo sukurta dar 13 a. ir gyvavo apie 300 metų.
16 a. Lietuva ir Lenkija sukūrė bendrą valstybę, kuri vadinosi Žečpospolita
ir egzistavo apie 200 metų. Po III-ojo Žečpospolitos padalijimo Lietuva atiteko Rusijai ir buvo jos sudėtyje apie 100 metų.
Puikiai išnaudojus pokarinę suirutę Europoje, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašomas Nepriklausomybės Aktas, kuris skelbia, kad Lietuva atsiskiria nuo visų valstybių ir tampa nepriklausoma. 1940 m. pirmoji Lietuvos Respublika buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kurios sudėtyje ji buvo apie 50 metų. 1990 kovo 11 paskelbiamas 1918 m. Nepriklausomybės Akto atstatymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma.
1918 m. Vasario 16-osios Aktą prieš 99 metus pasirašė 20 signatarų, iš kurių keturi mokėsi Šiauliuose.
Tad Šiauliuose siūloma Nepriklausomybės dienos programa suteikė galimybę švęsti ne tik su muzika ir sportiškai, bet ir atidžiau pažvelgti į signatarų gyvenimą. Tad tereikėjo pakelti bures ir plaukti, kur vėjas neš! Ir tikėtis, kad 99-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės metinių proga pavyks užsukti bent į 9 uostus!
1
If you click the advertisement on the right, you support this blogger. Many thanks in advance!
"99" - die Zahl sieht gut aus! Interessant, was es für Litauen bedeutet? S. weiter - deutscher Text ist in Rot.
Wenn man die Werbeanzeige rechts klickt, unterstützt man damit diesen Blogger. Danke im voraus!
"99" - atrodo magiškai, bet ką jis reiškia Lietuvai? Sudomino? Žr. toliau - lietuviški tekstai juoda spalva.
Jei spustelėsite reklamos skirtuką dešinėje, paremsite šį tinklaraštį. Iš anksto dėkui!
 |
| 2017. 02. 16 * ŠIAULIAI (LITHUANIA): FRENKELIS' VILLA * 16. 02. 2017 Paroda, skirta Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės 100-mečiui * The Exhibition, dedicated to the 100th Anniversaries of Independence of Lithuania & Latvia |
The Independent Lithuanian State
was founded already in the 13th cent. and existed about 300 years. Then, Lithuania united with Poland, but after about 200 years, the weakened Polish–Lithuanian Commonwealth was divided by the major European powers. Since the end of 18th cent., Lithuania was part of the Russian Empire (about 100 years).
On 16th February, 1918, it was declared the Act of Independence in Lithuania. In 1940, Lithuania lost its independence and became part of the Soviet Union. On 11th March, 1990, it was reestablished the Act of Independence of 1918 and Lithuania is an independent state since.
The Act of Independence of 16th February, 1918, was declared 99 years ago. It was signed by 20 signers. and four signers had studied in Šiauliai.
There was prepared a festive programme in Šiauliai and you could celebrate the Independence Day with music and sporty. You had the possibility to learn the life of the signers too.
So to speak, you only need to make sail and to hope
that the fair wind will carry you at least to 9 harbours on the 99th Independence Day of Lithuania.
Der unabhängige litauische Staat
wurde schon im 13. Jh. gegründet und existierte etwa 300 Jahre. Dann vereinte sich Litauen mit Polen für etwa 200 Jahre, bis der geschwächte litauisch-polnische Staat Ende 18. Jhs durch europäische Großmächte aufgeteilt wurde. Litauen kam an Russland und war in dessen Bestand etwa 100 Jahre.
Am 16. Februar 1918 wurde in Litauen die Akte der Unabhängigkeit erklärt, indem man die Gelegenheit der poltischen Verwirrungen in Europa perfekt ausnutzte. 1940 verlor Litauen seine Unabhängigkeit und es war etwa 50 Jahre im Bestand der Sowjetunion. Am 11. März 1990 wurde die Wiederherstellung der Akte der Unabhängigkeit vom Jahre 1918 erklärt und seit dem ist Litauen wieder ein unabhängiger Staat.
Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918
wurde vor 99 Jahren von 20 Signataren unterzeichnet. Sogar vier Signatare hatten am Gymnasium von Šiauliai gelernt.
Zum Unabhängigkeitstag wurde ein festliches Programm in Šiauliai vorbereitet. Es bot eine Möglichkeit den Unabhängigkeitstag mit Musik sowie sportlich zu feiern, aber auch richtig aufmerksam auf das Leben mancher Signatare zu gucken. Man brauchte, sozusagen, nur die Segeln aufzuziehen und zu hoffen, dass der Wind am 99. Unabhängigkeitstag günstig ist und erlaubt, wenigstens 9 Häfen zu besuchen.
Savarankiška Lietuvos valstybė
buvo sukurta dar 13 a. ir gyvavo apie 300 metų.
16 a. Lietuva ir Lenkija sukūrė bendrą valstybę, kuri vadinosi Žečpospolita
ir egzistavo apie 200 metų. Po III-ojo Žečpospolitos padalijimo Lietuva atiteko Rusijai ir buvo jos sudėtyje apie 100 metų.
Puikiai išnaudojus pokarinę suirutę Europoje, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašomas Nepriklausomybės Aktas, kuris skelbia, kad Lietuva atsiskiria nuo visų valstybių ir tampa nepriklausoma. 1940 m. pirmoji Lietuvos Respublika buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kurios sudėtyje ji buvo apie 50 metų. 1990 kovo 11 paskelbiamas 1918 m. Nepriklausomybės Akto atstatymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma.
1918 m. Vasario 16-osios Aktą prieš 99 metus pasirašė 20 signatarų, iš kurių keturi mokėsi Šiauliuose.
Tad Šiauliuose siūloma Nepriklausomybės dienos programa suteikė galimybę švęsti ne tik su muzika ir sportiškai, bet ir atidžiau pažvelgti į signatarų gyvenimą. Tad tereikėjo pakelti bures ir plaukti, kur vėjas neš! Ir tikėtis, kad 99-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės metinių proga pavyks užsukti bent į 9 uostus!
1
 |
A. SMETONA (1874-1944)
Lietuvos prezidentas * The president of Lithuania
|
 |
A. SMETONA (1874-1944) * J. ČAKSTE (1859-1927) * A. KVIESIS (1881-1944)
Lietuvos ir Latvijos prezidentai * The presidents of Lithuania & Latvia
|
THE CREATORS OF INDEPENDENCE IN GYMNASIUM MITAU
On 16th February, 1918, was declared the Act of Independence of Lithuania, signed by 20 signers. Five signers studied in a high school in Marijampolė, four - in Šiauliai and three 3 - in Mitau.
The distance between the Latvian city Mitau (now Jelgava) and the Lithuanian city Šiauliai is only 70 km!
‘The Creators of Independent States - Lithuania and Latvia - in Mitau Gymnasium' - it's the International Exhibition, opened on the 16th February in the Ch. Frenkelis Villa of Šiauliai 'Aušros' Museum. The forthcoming 100th anniversaries of Independence of two neighbouring countries - Lithuania and Latvia - will be celebrated in 2018. It has given impetus to pay attention to exceptional educational institution - Gymnasium of Mitau (now Jelgava, Latvia).
Mitau Gymnasium or Academia Petrina is the oldest higher educational establishment in Latvia, established in Jelgava by Duke Peter von Biron in 1775. It was a cultural hub of the Lithuanian National Revival too. In Mitau Gymnasium studied three signers of the Act of Independence of Lithuania: Jonas Smilgevičius (1870-1942), Vladas Mironas (1880-1953) and Antanas Smetona (1874-1944).
J. Smilgevičius studied not only in Mitau Gymnasium but also in Liepaja and then he continued his education at the Universities of Königsberg and Berlin.
V. Mironas (the future Lithuanian Prime Ministers!) and A. Smetona (the future President of Lithuania!) refused to recite their prayers in Russian (while Latvian and German students were allowed to use their native languages) and were expelled. Then, V. Mironas graduated the Theological Seminary of Vilnius (Lithuania) and after that - the Theological Academy of Sankt Petersburg (Russia).
A. Smetona never returned to Mitau Gymnasium, where Lithuanian language and culture was openly promoted only by the linguist J. Jablonskis, teacher of Greek. In Mitau, A. Smetona met his future wife Sofija Chodakauskaitė through J. Jablonskis who recommended him as tutor for her brother. Although Mitau was a happy city for the personal life of A. Smetona but he continued his education in St. Petersburg (Russia), where he finished a Gymnasium and graduated the University. Antanas Smetona served as the first President of Lithuania (1919 -1920) and as the last one (1926 - 1940), before Lithuania's occupation by the Soviet Union.
You can't believe but in Mitau Gymnasium studied two future Presidents of the Republic of Latvia too - Jānis Čakste (1859–1927) and Alberts Kviesis (1881–1944)! There studied the Lithuanian Prime Ministers M. Sleževičius (1882–1939), V. Petrulis (1890–1942), J. Tūbelis (1882–1939) and V. Mironas (1880–1953), as well as a large number of the famous representatives of politics, economics, science, culture and arts from both countries. Mitau Gymnasium, called Academia Petrina too, it was really an exceptional high school!
Maybe it's, because you could see so many people visiting the exhibition in the early morning although it was opened officialy only at 3 p.m.
On Independence Day, the museums of Šiauliai are always free.
DIE GRÜNDER DER UNABHÄNGIGKEIT VOM GYMNASIUM MITAU
Am 16. Februar 1918 wurde die Akte der Unabhängigkeit Litauens von 20 Signataren unterzeichnet, von denen 5 ins Gymnasium von Marijampolė, 4 - ins Gymnasium von Šiauliai und 3 - ins Gymnasium von Mitau (Jelgava, Lettland) gegangen sind. Mitau ist nur 70 km von Šiauliai (Litauen) entfernt!
"Das Gymnasium von Mitau und die Gründer von den unabhängigigen Staaten Litauen und Lettland"- so heißt die Ausstellung, die am 16. Februar, am Unabhängigkeitstag, in der Ch. Frenkelis-Villa vom Museum "Aušra" (Šiauliai) eröffnet wurde. Die Ausstellung ist zum 100jährigen Jubiläum der beiden Staaten gewidmet, das 2018 begehen wird.
Ins Gymnasium von Mitau (Lettland), genannt Academia Petrina (gegründet 1775), sind drei Signatare der Akte der Unabhängigkeit Litauens gegangen: Jonas Smilgevičius (1870-1942), Vladas Mironas (1880-1953) und Antanas Smetona (1874-1944).
J. Smilgevičius hat später noch das Gymnasium von Liepaja besucht und dann an den Universitäten von Königsberg und Berlin studiert. V. Mironas (der künftige Ministerpräsident Litauens!) und
A. Smetona (der künftige Präsident Litauens!) waren Mitglieder einer im Untergrund tätigen Schülergruppe und protestierten dagegen, dass die katholischen Schüler an Gottesdiensten der Russisch-Orthodoxen Kirche teilnehmen und auf Russisch beten mussten. Daraufhin wurden beide der Academia Petrina verwiesen. V. Mironas absolvierte dann das Priesterseminarium von Vilnius (Litauen) sowie die Priesterakademie von Sankt Petersburg (Russland).
A. Smetona (der übrigens in Mitau seine künftige Frau kennen gelernt hatte!) ging nach der Verweisung auch nach St. Petersburg, wo er zuerst ein Gymnasium und dann eine Universität (Fach: Rechtswissenschaften) absolvierte. A. Smetona war der erste (1919-1920) und der letzte Präsident (1926-1940) der Ersten Republik Litauen.
Kaum zu glauben, aber das Gymnasium Mitau haben auch zwei künftige Präsidenten Lettlands - Jānis Čakste (1859-1927) und Alberts Kviesis (1881-1944) - sowie künftige Ministerpräsidenten Litauens - M. Sleževičius (1882-1939), V. Petrulis (1890-1942), J. Tūbelis (1882-1939) und, wie schon erwähnt, V. Mironas (1880-1953) besucht.
Das Gymnasium haben viele andere berühmte Persönlichkeiten der Politik, Kunst, Kultur und Wissenschaft sowohl Litauens als auch Lettlands absolviert. So uglaublich ist das Gymnasium von Mitau, noch Academia Petrina genannt!
Vielleicht deshalb gab es so viel Betrieb in der Ausstellung schon früh am Morgen, obwohl sie nur um 15. 00 Uhr offiziell eröffnet werden sollte.
Am Unabhängigkeitstag war der Eintritt von Museen in Šiauliai frei.
NEPRIKLAUSOMYBĖS KŪRĖJAI IR MINTAUJOS GIMNAZIJA
1918 metų vasario 16-ąją Vilniuje Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų, kurių penki mokėsi Marijampolės, keturi - Šiaulių, trys - Mintaujos (Latvija), kiti - Vilniaus, Panevėžio, Liepojos (Latvija), Tartu (Estja), Minsko ir Slucko (Baltarusija) gimnazijose ir du - Palangos progimnazijoje. Taigi, buvusioje Šiaulių gimnazijoje (dabar J. Janonio), mokėsi net keturi signatarai! O už 70 km, ketvirtajame pagal dydį Latvijos mieste Jelgavoje (buv. Mintaujoje) - dar trys. Neįtikėtina!
"Nepriklausomų valstybių - Lietuvos ir Latvijos - kūrėjai Mintaujos gimnazijoje" - taip vadinasi Šiaulių "Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje vasario 16-ą atidaryta paroda, skirta artėjančiam Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti.
Latvijoje, Mintaujos gimnazijoje, kuri vadinosi Academia Petrina (įkurta 1775), mokėsi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Antanas Smetona (1874-1944), Vladas Mironas (1880-1953) ir Jonas Smilgevičius (1870-1942).
J. Smilgevičius mokėsi ne tik Mintaujos, bet ir Liepojos gimnazijose, o vėliau studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. V. Mironas (būsimas Lietuvos ministras pirmininkas!) susipažino Mintaujos gimnazijoje su
A. Smetona (būsimu Lietuvos prezidentu!) ir
J. Tūbeliu (dar vienu būsimu Lietuvos ministru pirmininku). Visa trijulė 1896 m. buvo pašalinta iš gimnazijos už atsisakymą rusiškai melstis. Vėliau V. Mironas baigė Vilniaus kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją.
Mintaujoje taip pat mokėsi ir A. Smetona (1874-1944). Beje, čia jis susipažino su savo žmona, kuriai tebuvo 11 metų, kai A. Smetona ją pirmą kartą pamatė. Gimnazijoje kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka A. Smetona priklausė slaptai lietuvių organizacijai ir buvo pašalintas už tautinius reikalavimus bei, kaip minėta, už atsisakymą melstis rusiškai. Po to jis baigė Peterburgo gimnaziją, o 1902 ir Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Kaip žinia, A. Smetona buvo ir pirmasis, ir paskutinis Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas, prezidentavęs 1919-1920 ir 1926-1940 m. Neatsitiktinai tas laikotarpis dar vadinamas "smetonine Lietuva", o būdvardis "smetoninis" vieniems yra kokybės ženklas, kitiems - priežastis kivirčui. Bet iš istorijos A. Smetonos neišmesi, kaip ir neišmesi Mintaujos iš jo gyvenimo!
Akivaizdu, nors ir neįtikėtina, bet toje pačioje Mintaujos gimnazijoje mokėsi ir du būsimi Latvijos prezidentai - Jānis Čakste (1859-1927) ir Alberts Kviesis (1881-1944), Lietuvos Respubliko ministrai pirmininkai M. Sleževičius (1882-1939), V. Petrulis (1890-1942), J. Tūbelis (1882-1939), V. Mironas (1880-1953) ir daugybė kitų ne tik Lietuvos, bet Latvijos politikos, kultūros, meno ir mokslo garsenybių. Taigi, štai kokia ta Mintaujos gimnazija arba Academia Petrina!
Gal todėl smalsuoliai šurmuliavo po parodą jau nuo pat ryto,
nors jos atidarymas buvo numatytas tik 15. 00 val.
Beje, muziejų lankymas Šiauliuose Vasario 16-ąją buvo nemokamas.
2
 |
| ŠIAULIAI (LITHUANIA) Paminklas Ch. Frenkeliui * The sculpture of Ch. Frenkelis |
 |
| Modernizmas Šiauliuose: buv. apskrities pastatas * 1933-38 * One of the buildings of modernist architecture in Šiauliai (Lithuania) |
THE ROUTE OF THE INDEPENDENCE NO 1
After visiting of Frenkelis Villa, where you could get acquainted with three really rebellious signers of the Act of Independence of Lithuania, it was possible to go by bus No 1 to the Janonis Secondary School. There studied the other four signers who were very rebellious too.
The bus route No 1 starts in Zokniai where is the hundred-year-old Military Airport with the Air Base of the Lithuanian Air Force as well as with NATO Air Policing mission of the Baltic States.
The 1 passes both Frenkelis Villa and the sculpture of Ch. Frenkelis (1851-1920), one of the most successful entrepreneurs in Lithuania. Then the bus continues along the city centre, passes many buildings built in the time of the First Republic of Lithuania (1918-1940): The Villa of Venclauskiai (1925); the Water Tower (1939-1949); the building of the University Library (1939-1940) as well as the building of the Confectionery Factory 'Rūta' (1929), founded in 1913 and flourished in 1918-1940. In 1929, it was built a new manufacturing plant of 'Rūta', designed by the famous architect K. Reisonas. 'Rūta' is the oldest confectionery factory in Lithuania! Behind it you can see the old building (19th cent.) of the J. Janonis Secondary School where studied four signers of the Act of Independence.
The next important stop, surrounded by the spirit of the First Republic of Lithuania, is the market (founded here in 1938). The buildings around it show that the modernist architecture, emerged in Western Europe at this time, reached Šiauliai too.
The most interesting building of modern architecture is the building of Šiauliai county council (1933-38) with the Obelisk, dedicated to the 10th Anniversary of Independence of Lithuania, in front of it. Nearby you can see the other buildings of modern architecture - the Museum 'Aušra' (1932) as well the old hospital (1939-1944).
The pieces of land nearby were shared out among volunteers who fought for independence of Lithuania in 1918-1919. Here emerged their residential district but now are preserved only a few houses, built at that time. If you would like to see it you can go by bus No 1 too that passes it and then ends its journey not far away. A short walk away you'll find the brewery 'Gubernija', the oldest in Lithuania.
If you would like to see more witnesses of the First Republic of Lithuania you can catch the bus 12. It's a really popular route on Independence Day because here, you can listen to the actors of Šiauliai Drama Theater reading Lithuanian poetry.
The 12 passes the historic city center too, where all celebrations use to start, no matter what is celebrating.
DIE ROUTE DER UNABHÄNGIGKEIT NR 1
Nach der Bekanntschaft mit den drei richtig rebellischen Signaren der Akte der Unabhängigkeit vom Jahre 1916 in der Frenkelis-Villa konnte man den Bus Linie 1 nehmen und bis zum J. Janonis-Gymnasium fahren, wo noch vier auch richtig rebellische Signatare gelernt haben.
Die Buslinie 1 fängt in Zokniai an, wo sich nun auf dem hundertjährigen Militärflughafen auch NATO Polizeimission befindet. Der Bus fährt an der
Ch. Frenkelis -Villa vorbei, vorbei am Denkmal für Ch. Frenkelis (1851-1920), der einer der erfolgreichsten Unternehmer aller Zeiten in Litauen war.
Unterwegs sieht man viele Gebäude, die in der Zeit der Ersten Republik Litauen (1918-1940) gebaut wurden und zwar: die Villa der Familie Venclauskiai (1925); den 45 m hohe Wasserturm (1939-1949); das Gebäude der Universitätsbibliothek, gebaut 1939-1940 für das Handelsinstitut; die Gebäude der Konditoreifabrik "Rūta" (1929), gegründet 1913 m. und aufgeblüht 1918-1940. Dahinten befindet sich das alte Gebäude vom J. Janonis- Gymnasium (gebaut Mitte 19. Jh.), wo sogar 4 Signatare gelernt haben.
Die nächste wichtige Haltestelle ist der Markt (errichtet hier 1938), umgeben vom Geist der Ersten Republik, der davon zeugt, dass die Architektur des Modernismus von Westeuropa auch Šiauliai erreicht hat. Wohl der schönste Bau im Modernismusstil ist das Gebäude der Selbstverwaltung vom Kreis Šiauliai (1933-38) mit dem Obelisken in der Nähe, errichtet zum 10. Jubiläum der Unabhängigkeit Litauens (Arch. K. Reisonas).
Unweit des Marktes befinden sich auch andere Gebäude im Modernismusstil und zwar das Museum "Aušra" (1932) sowie das Krankenhaus (1939-1944). In dessen Nähe wurden die Grundstücke für die Freiwilligen aufgeteilt, die 1918-1919 für die Unabhängigkeit Litauens gekämpft hatten. In der Zwischenkriegszeit entstand hier ein Wohngebiet der sogenannten Freiwilligen. Aus dieser Zeit sind ein paar Wohnhäuser erhalten geblieben, an denen der Bus Linie 1 vorbeifährt, dessen Route ein Stück weiter im Industriebezirk "Gubernija" in der Nähe der ältesten Brauerei Litauens endet.
Wer aber noch mehr Zeugen der Zwischenkriegszeit sehen möchte, könnte den Bus Linie 12 nehmen. Diese Route ist richtig populär am Unabhängigkeitstag, denn da wird litauische Poesie von den Schauspielern des Dramatheaters Šiauliai vorgelesen.
Diese Buslinie durchquert das historische Zentrum der Stadt, wo man mit allen Feierlichkeiten anfängt, egal was gefeiert wird.
NEPRIKLAUSOMYBĖS MARŠRUTAS NR 1
Po pažinties su maištingais Vasario 16-osios Akto signatarais Frenkelio viloje, galima pavažiuoti autobusu Nr. 1 iki J. Janonio gimnazijos. Ten mokėsi dar 4 ir ne mažiau maištingi signatarai!
Pirmojo maršruto autobusai kaip tik ir važiuoja pro secesinio stiliaus Frenkelio vilą (1908), kurią atidžiai stebi pats Ch. Frenkelis (1851-1920). Jo skulptūra (2014) prie Prūdelio primena, kad tai buvo vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų, išgarsinęs Šiaulius kaip pasaulinį odos apdirbimo centrą. Jo darbus tarpukario Lietuvoje tęsė sūnus Jokūbas Frenkelis.
Maršrutas Nr. 1 prasideda Zokniuose, buvusiame dvare, kur dabar yra NATO oro policijos bazė ir karinis aerodromas (2015 m. minėjęs savo įkūrimo šimtmetį). Autobusas rieda gatvėmis, kuriose išliko ne vienas tarpukario pastatas. Visi žino eklektikos ir moderno derinį - Venclauskių rūmus (1925 m., arch. K. Reisonas), tuo tarpu pakeliui yra ir kiti tarpukario liudininkai. Tai - 45 m. aukščio vandentiekio bokštas (1939-1949, arch. P. Morkūnas); ŠU bibliotekos pastatas, statytas kaip viešbutis, bet 1940 m. pritaikytas Prekybos institutui (inž. S. Stulginskio inž. E. Manomaičio projektai), 1939 m. atkeltam iš Klaipėdos į Šiaulius.
Toliau - saldainių fabrikas "Rūta", įkurtas 1913 m. ir taip suklestėjęs tarpukariu, kad 1929 m. buvo pastatyti nauji jo pastatai (arch. K. Reisonas.). Beje, "Rūta" yra seniausias konditerijos fabrikas Lietuvoje! Už "Rūtos" esantis senasis J. Janonio gimnazijos pastatas, kur mokėsi net keturi signatarai, yra iš senesnių laikų (19 a. vid.).
Kita svarbi maršruto Nr. 1 stotelė, apsupta tarpukario Lietuvos dvasios, yra turgus, kuris čia buvo perkeltas 1938 m. iš miesto centro. Aplinkui pastatyti įvairūs pastatai liudija, kad tuo metu modernizmo architektūra iš Europos pasiekė Šiaulius.
Prašmatniausias modernizmo atstovas yra buvęs apskrities pastatas (1933-38, arch. V. Bitė, dabar - Šiaulių rajono savivaldybė). Jis ribojasi su Sukilėlių kalneliu, kuriame jau Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui (!) iškilo elegantiškas ir originalus obeliskas (arch. K. Reisonas). Tad dabar šiauliečiams nebereikia sukti galvos, kaip pažymėti artėjantį Nepriklausomybės šimtmetį. Už tai bent mintyse reikėtų padėkoti pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio kartai, kurios sukurtų darbų prie turgaus yra ir daugiau. Tai - "Aušros" muziejaus rūmai, statyti kaip pradžios mokykla (1932, arch. V. Bitė) bei senasis ligoninės pastatas (1939-1944, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis).
Ligoninė tuomet buvo miesto pakraštyje, kur buvo išdalinti ir sklypai savanoriams, 1918-1919 m. kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Keletas savanorių namų yra išlikę ir pro juos taip pat rieda maršrutas Nr 1. Jis baigiasi už kelių kvartalų netoli alaus daryklos "Gubernija", seniausios ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.
Kas nori galutinai įsitikinti, kad Šiauliai - tarpukarinis miestas (be abejo, su tam tikra stalinizmo ir "chruščiovizmo" doze), turėtų pasivažinėti dar ir 12-tojo maršruto autobusais, kurie vasario 16-ąją ypač populiarūs. Juose jau keleri metai Nepriklausomybės dienos proga Šiaulių dramos teatro aktoriai skaito lietuvių poetų eiles. Šis maršrutas suka pro miesto istorinį centrą, kur visų švenčių pradžių pradžia.
3
 |
| 2017.02.16* ŠIAULIAI (LITHUANIA) *16.02.2017 Istorinis centras: Prisikėlimo a. * Historic city centre with Lithuanian flag on the snow |
 |
| 2017.02.16 *ŠIAULIAI (LITHUANIA)* 16.02.2017 Istorinė improvizacija: signatarai, buvę Šiaulių gimnazistai * Historic improvisation: The signers who studied in Šiauliai |
THE ROUTE OF THE SIGNER
Prisikėlimas-Square, the historic center of Šiauliai, is a short walk away from Frenkelis Villa. There was a market place since the Middle Ages until 1938. The most famous sight of the square is the Cathedral (17th cent.). Now, all the celebrations of the city take place here.
Today, on the Independence Day of Lithuania, you could see a historic improvisation here. The actors of Šiauliai Drama Theatre embodied the four signers, that studied in the Secondary School of Šiauliai and later, on 16th February, 1918, signed The Act of Independence of Lithuania in Vilnius. Actually, this school is only 5 minutes away - you need to turn left and go along the Tilžė -Street that crosses Prisikėlimas-Square. If turn right and go by car along the Tilžės-Street you need an hour and a half to reach the city Jelgava, where the other three signers studied at the Mitau Gymnasium. Actually, this route of 70 km between the Lithuanian city Šiauliai and the Latvian city Jelgava could be called the Route of the Signers.
DIE ROUTE DER SIGNATARE
Von der Ch. Frenkelis-Villa ist das historischen Zentrum von Šiauliai - Prisikėlimas Platz - richtig schnell auch zu Fuß zu erreichen. Seit dem Mittelalter bis zum Jahr 1938 gab es hier einen Marktplatz, wo auch eine Kirche stand und wo sich nun die Kathedrale der Stadt (17. Jh.) befindet.
Auf dem Prisikėlimas-Platz fangen alle Feierlichkeiten der Stadt an. Heute, am Unabhängigkeitstag Litauens, wurde hier eine historische Inszenierung vorgestellt. Man durfte da vier Signatare (verkörpert von Schauspielern des Dramatheters Šiauliai) begrüßen, die am Gymnasium von Šiauliai gelernt und später in Vilnius die Akte der Unabhängigkeit 1918 unterzeichnet haben. Eigentlich liegt dieses Gymnasium in der Nähe - man braucht nur ein paar hundert Meter nach links Tilžė -Straße entlang zu gehen, die den Prisikėlimas -Platz überquert. Und wenn man ein Auto nimmt und Tilžės-Straße entlang nach rechts fährt, kommt man in anderhalb Stunden in Jelgava an, wo am Gymnasium Mitau noch drei Signatare gelernt haben. Diese Strecke von 70 km zwischen der litauischen Stadt Šiauliai und der lettischen Stadt Jelgava könnte man die Strecke der Signatare nennen - ein Signatar je 10 km!
SIGNATARŲ TRASA
Nuo Frenkelio vilos iki istorinio centro - Prisikėlimo aikštės - galima eiti ir pėstute. Centrinė aikštė ribojasi su Vasario 16-osios gatve, kuri prasideda ties
45 m. aukščio vandentiekio bokštu, ant kurio Vasario 16-osios proga iškeliama trispalvė. Trispalvė visuomet plevėsuoja ir ant Šiaulių savivaldybės pastato gatvės gale, tad Nepriklausomybės dienos proga Vasario 16-osios gatvė iš abiejų pusių švyti Lietuvos vėliavos spalvomis.
Ties savivaldybe, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros (17 a.) fone ir prasideda visos svarbiausios šventės. Šios dienos minėjimas išsiskyrė istorine inscenizacija, kurioje Šiaulių dramos teatro aktoriai įkūnijo keturis 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarus, kurie mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Beje, pati gimnazija yra vos už 5 min. kelio nuo čia - tereikia pasukti į kairę Tilžės gatve, kuri kerta Prisikėlimo aikštę. O jei šoksite į automobilį ir nurūksite Tilžės gatve į dešinę, po pusantros valandos jau važiuosite Jelgavos gatvėmis, kur Mintaujos gimnazijoje mokslus krimto dar trys signatarai. Taigi, šiam 70 km ruožui tarp Šiaulių ir Jelgavos tenka net 7 signatarai: tikra signatarų trasa!
4
Prisikėlimas-Square, the historic center of Šiauliai, is a short walk away from Frenkelis Villa. There was a market place since the Middle Ages until 1938. The most famous sight of the square is the Cathedral (17th cent.). Now, all the celebrations of the city take place here.
Today, on the Independence Day of Lithuania, you could see a historic improvisation here. The actors of Šiauliai Drama Theatre embodied the four signers, that studied in the Secondary School of Šiauliai and later, on 16th February, 1918, signed The Act of Independence of Lithuania in Vilnius. Actually, this school is only 5 minutes away - you need to turn left and go along the Tilžė -Street that crosses Prisikėlimas-Square. If turn right and go by car along the Tilžės-Street you need an hour and a half to reach the city Jelgava, where the other three signers studied at the Mitau Gymnasium. Actually, this route of 70 km between the Lithuanian city Šiauliai and the Latvian city Jelgava could be called the Route of the Signers.
DIE ROUTE DER SIGNATARE
Von der Ch. Frenkelis-Villa ist das historischen Zentrum von Šiauliai - Prisikėlimas Platz - richtig schnell auch zu Fuß zu erreichen. Seit dem Mittelalter bis zum Jahr 1938 gab es hier einen Marktplatz, wo auch eine Kirche stand und wo sich nun die Kathedrale der Stadt (17. Jh.) befindet.
Auf dem Prisikėlimas-Platz fangen alle Feierlichkeiten der Stadt an. Heute, am Unabhängigkeitstag Litauens, wurde hier eine historische Inszenierung vorgestellt. Man durfte da vier Signatare (verkörpert von Schauspielern des Dramatheters Šiauliai) begrüßen, die am Gymnasium von Šiauliai gelernt und später in Vilnius die Akte der Unabhängigkeit 1918 unterzeichnet haben. Eigentlich liegt dieses Gymnasium in der Nähe - man braucht nur ein paar hundert Meter nach links Tilžė -Straße entlang zu gehen, die den Prisikėlimas -Platz überquert. Und wenn man ein Auto nimmt und Tilžės-Straße entlang nach rechts fährt, kommt man in anderhalb Stunden in Jelgava an, wo am Gymnasium Mitau noch drei Signatare gelernt haben. Diese Strecke von 70 km zwischen der litauischen Stadt Šiauliai und der lettischen Stadt Jelgava könnte man die Strecke der Signatare nennen - ein Signatar je 10 km!
SIGNATARŲ TRASA
Nuo Frenkelio vilos iki istorinio centro - Prisikėlimo aikštės - galima eiti ir pėstute. Centrinė aikštė ribojasi su Vasario 16-osios gatve, kuri prasideda ties
45 m. aukščio vandentiekio bokštu, ant kurio Vasario 16-osios proga iškeliama trispalvė. Trispalvė visuomet plevėsuoja ir ant Šiaulių savivaldybės pastato gatvės gale, tad Nepriklausomybės dienos proga Vasario 16-osios gatvė iš abiejų pusių švyti Lietuvos vėliavos spalvomis.
Ties savivaldybe, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros (17 a.) fone ir prasideda visos svarbiausios šventės. Šios dienos minėjimas išsiskyrė istorine inscenizacija, kurioje Šiaulių dramos teatro aktoriai įkūnijo keturis 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarus, kurie mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Beje, pati gimnazija yra vos už 5 min. kelio nuo čia - tereikia pasukti į kairę Tilžės gatve, kuri kerta Prisikėlimo aikštę. O jei šoksite į automobilį ir nurūksite Tilžės gatve į dešinę, po pusantros valandos jau važiuosite Jelgavos gatvėmis, kur Mintaujos gimnazijoje mokslus krimto dar trys signatarai. Taigi, šiam 70 km ruožui tarp Šiaulių ir Jelgavos tenka net 7 signatarai: tikra signatarų trasa!
4
 |
| ŠIAULIAI (LITHUANIA): Aušros Alėja |
 |
| ŠIAULIAI (LITHUANIA): Aušros alėja |
AUŠROS ALĖJA: A WITNESS OF THE 1ST REPUBLIC OF LITHUANIA
There cross two streets on the Prisikėlimas-Square, historic center of Šiauliai. Tilžės-Street crosses the square from the north to the south and Aušros Alėja - from the east to the west. The period of the 1st Republic of Lithuania (1918-1940) was the golden age in Šiauliai and its witness is Aušros Alėja. During the Second World War, 70 percent of Šiauliai was destroyed. So it is a really miracle that Aušros Alėja remained. There's authentic both the plan of the street and the buildings of the inter-war period: Post Office (1938-1940), as well as modern residential houses in front of it (with the first lifts in Šiauliai, by the way, with the lifts of the company 'Schindler'); Health Insurance Office of Šiauliai County (1937), designed by the architect V. Bitė and his private house (1934) next to it. Nearby you can see the building of the former Courthouse (1936), the largest building of Šiauliai at that time, where is located Police Office today. Those buildings of the modernist architecture are witnesses not only of the European architectural trends in the city but also of the new prosperity of Šiauliai.
AUŠROS ALĖJA: EIN ZEUGE DER ZWISCHENKRIEGSZEIT
Im historischen Zentrum von Šiauliai - auf dem Prisikėlimas-Platz - kreuzen sich zwei Straßen. Tilžės-Straße durchquert den Platz vom Norden nach Süden und Aušros Alėja (Aušros-Allee) - vom Osten nach Westen.
Die Zwischenkriegszeit war wohl das Goldene Zeitalter in Šiauliai und dessen Zeuge ist Aušros Alėja. Während des Zweiten Weltkriegs wurde 70 Prozent der Stadt zerstört, deshalb ist es ein Wunder, dass Aušros Alėja erhalten geblieben ist. Fast alles ist hier authentisch - sowohl die Planung der Straße als auch die Bauten der Zwischenkriegszeit und zwar: Das Postamt (1938-1940) sowie die gleichaltrigen modernen Wohnhäuser davor (mit den ersten Fahrstühlen in Šiauliai, übrigens - der Firma "Schindler"); Die Krankenkasse vom Kreis Šiauliai (1937), geplant vom Architekten V. Bitė, sowie dessen Privathaus (1934) daneben; Das Gebäude der ehemaligen Gerichtsbehörde (1936), damals das größte in Šiauliai, wo sich nun das Polizeiamt befindet.
Für alle Gebäude ist mehr oder weniger die Merkmale des Modernismusstils typisch. Die Gebäude von Aušros Alėja zeugen nicht nur von den europäischen Architekturtendenzen in der Stadt, sondern auch vom neuen Wohlstand.
AUŠROS ALĖJA: AUTENTIŠKA TARPUKARIO LIUDYTOJA
Šiaulių istoriniame centre - Prisikėlimo aikštėje - susikerta Tilžės gatvė ir Aušros alėja. Tilžės gatvė kerta Prisikėlimo aikštę iš Šiaurės į Pietus, o Aušros alėja - iš Rytų į Vakarus.
Sakoma, kad tarpukaris buvo Šiaulių aukso amžius ir būtent Aušros alėja yra šio auksinio laikmečio liudininkė. Tiesiog stebuklas, kad ji išliko, nes apie 70 procentų miesto per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta. Be to, Šiauliuose ilgai buvo nesuvokta, kad šios gatvės užstatymas, kurį mes taip gerai pažįstame, yra architektūros vertybė.
Aušros alėja nuo Centrinio pašto į turgaus pusę išlikusi absoliučiai identiška. Centrinis paštas arba naujieji Pašto rūmai užėmė kone visą kvartalą tarp Dvaro ir Varpo gatvės. 1938-aisiais suprojektuotuose pastatuose (arch. K. Dušauskas-Duž) 1940 metais įsikūrė Šiaulių paštas, telefonas ir telegrafas. Priešais paštą ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo pastatyti pirmieji miesto daugiabučiai, skirti ir nuomai. Tai buvo keturių aukštų labai modernių konstrukcijų, modernios įrangos - su pirmaisiais liftais (garsios "Schindler" firmos) - pastatai. Pagal savo dydį ir architektūros puošnumą jie neprilygsta niekam, bet dabar baigiami suniokoti butų savininkų - kiekvienas pasidaro savo langus.
Toliau seka modernistinis "bitynas", t. y., pagal architekto V. Bitės projektus statyti pastatai: Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai (1937), tiesa, su labiau tradiciniais nei modernistiniais akcentais, bei paties architekto privatus dviejų aukštų namas (1934), kur dera simetrija ir asimetrija, tūriai ir formos. Už jo - modernistinės architektūros Šiaulių apygardos teismo rūmai (1936). Inžinieriaus K. Krikščiukaičio suprojektuotas pastatas, kuriame šiuo metu įsikūręs Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tuomet laikytas didžiausiu statiniu Šiaulių mieste.
Toliau - Lietuvos tautininkų sąjungos namai (1934), pasižymintys gyvu asimetriškų tūrių žaismu ir modernistiniais akcentais. Pastate veikė Valstybinis centralinis knygynas, Lietuvos tautininkų sąjungos spaustuvė, čia buvo įsikūrusios tautinių organizacijų būstinės, dešiniosios pakraipos leidinio "Mūsų kraštas" redakcija.
Buvo statomi ne tik visuomeniniai, bet ir gyvenamieji namai. Tokių namų, pastatytų XX a. 4 dešimtmetyje, galima rasti ir Maironio, ir Vaisių gatvėse, kurios remiasi į Aušros alėją.
Aušros alėjos pastatai byloja ne tik europines tarpukario architektūros tendencijas, bet ir simbolizuojanti pakilusią miesto gerovę: atsirado vandentiekis, kanalizacija, miestas buvo visiškai elektrifikuotas, veikė telefonas ir telegrafas. Taigi, Aušros alėja - miesto, o kartu ir Pirmosios Lietuvos Respublikos modernėjimo liudininkė.
5
There cross two streets on the Prisikėlimas-Square, historic center of Šiauliai. Tilžės-Street crosses the square from the north to the south and Aušros Alėja - from the east to the west. The period of the 1st Republic of Lithuania (1918-1940) was the golden age in Šiauliai and its witness is Aušros Alėja. During the Second World War, 70 percent of Šiauliai was destroyed. So it is a really miracle that Aušros Alėja remained. There's authentic both the plan of the street and the buildings of the inter-war period: Post Office (1938-1940), as well as modern residential houses in front of it (with the first lifts in Šiauliai, by the way, with the lifts of the company 'Schindler'); Health Insurance Office of Šiauliai County (1937), designed by the architect V. Bitė and his private house (1934) next to it. Nearby you can see the building of the former Courthouse (1936), the largest building of Šiauliai at that time, where is located Police Office today. Those buildings of the modernist architecture are witnesses not only of the European architectural trends in the city but also of the new prosperity of Šiauliai.
AUŠROS ALĖJA: EIN ZEUGE DER ZWISCHENKRIEGSZEIT
Im historischen Zentrum von Šiauliai - auf dem Prisikėlimas-Platz - kreuzen sich zwei Straßen. Tilžės-Straße durchquert den Platz vom Norden nach Süden und Aušros Alėja (Aušros-Allee) - vom Osten nach Westen.
Die Zwischenkriegszeit war wohl das Goldene Zeitalter in Šiauliai und dessen Zeuge ist Aušros Alėja. Während des Zweiten Weltkriegs wurde 70 Prozent der Stadt zerstört, deshalb ist es ein Wunder, dass Aušros Alėja erhalten geblieben ist. Fast alles ist hier authentisch - sowohl die Planung der Straße als auch die Bauten der Zwischenkriegszeit und zwar: Das Postamt (1938-1940) sowie die gleichaltrigen modernen Wohnhäuser davor (mit den ersten Fahrstühlen in Šiauliai, übrigens - der Firma "Schindler"); Die Krankenkasse vom Kreis Šiauliai (1937), geplant vom Architekten V. Bitė, sowie dessen Privathaus (1934) daneben; Das Gebäude der ehemaligen Gerichtsbehörde (1936), damals das größte in Šiauliai, wo sich nun das Polizeiamt befindet.
Für alle Gebäude ist mehr oder weniger die Merkmale des Modernismusstils typisch. Die Gebäude von Aušros Alėja zeugen nicht nur von den europäischen Architekturtendenzen in der Stadt, sondern auch vom neuen Wohlstand.
AUŠROS ALĖJA: AUTENTIŠKA TARPUKARIO LIUDYTOJA
Šiaulių istoriniame centre - Prisikėlimo aikštėje - susikerta Tilžės gatvė ir Aušros alėja. Tilžės gatvė kerta Prisikėlimo aikštę iš Šiaurės į Pietus, o Aušros alėja - iš Rytų į Vakarus.
Sakoma, kad tarpukaris buvo Šiaulių aukso amžius ir būtent Aušros alėja yra šio auksinio laikmečio liudininkė. Tiesiog stebuklas, kad ji išliko, nes apie 70 procentų miesto per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta. Be to, Šiauliuose ilgai buvo nesuvokta, kad šios gatvės užstatymas, kurį mes taip gerai pažįstame, yra architektūros vertybė.
Aušros alėja nuo Centrinio pašto į turgaus pusę išlikusi absoliučiai identiška. Centrinis paštas arba naujieji Pašto rūmai užėmė kone visą kvartalą tarp Dvaro ir Varpo gatvės. 1938-aisiais suprojektuotuose pastatuose (arch. K. Dušauskas-Duž) 1940 metais įsikūrė Šiaulių paštas, telefonas ir telegrafas. Priešais paštą ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo pastatyti pirmieji miesto daugiabučiai, skirti ir nuomai. Tai buvo keturių aukštų labai modernių konstrukcijų, modernios įrangos - su pirmaisiais liftais (garsios "Schindler" firmos) - pastatai. Pagal savo dydį ir architektūros puošnumą jie neprilygsta niekam, bet dabar baigiami suniokoti butų savininkų - kiekvienas pasidaro savo langus.
Toliau seka modernistinis "bitynas", t. y., pagal architekto V. Bitės projektus statyti pastatai: Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai (1937), tiesa, su labiau tradiciniais nei modernistiniais akcentais, bei paties architekto privatus dviejų aukštų namas (1934), kur dera simetrija ir asimetrija, tūriai ir formos. Už jo - modernistinės architektūros Šiaulių apygardos teismo rūmai (1936). Inžinieriaus K. Krikščiukaičio suprojektuotas pastatas, kuriame šiuo metu įsikūręs Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tuomet laikytas didžiausiu statiniu Šiaulių mieste.
Toliau - Lietuvos tautininkų sąjungos namai (1934), pasižymintys gyvu asimetriškų tūrių žaismu ir modernistiniais akcentais. Pastate veikė Valstybinis centralinis knygynas, Lietuvos tautininkų sąjungos spaustuvė, čia buvo įsikūrusios tautinių organizacijų būstinės, dešiniosios pakraipos leidinio "Mūsų kraštas" redakcija.
Buvo statomi ne tik visuomeniniai, bet ir gyvenamieji namai. Tokių namų, pastatytų XX a. 4 dešimtmetyje, galima rasti ir Maironio, ir Vaisių gatvėse, kurios remiasi į Aušros alėją.
Aušros alėjos pastatai byloja ne tik europines tarpukario architektūros tendencijas, bet ir simbolizuojanti pakilusią miesto gerovę: atsirado vandentiekis, kanalizacija, miestas buvo visiškai elektrifikuotas, veikė telefonas ir telegrafas. Taigi, Aušros alėja - miesto, o kartu ir Pirmosios Lietuvos Respublikos modernėjimo liudininkė.
5
 |
| AUŠROS ALĖJA "Penzeliukas" * The paintbrush |
 |
| AUŠROS ALĖJA "Penzeliuko" vieta * The place, market with paintbrush |
 |
| AUŠROS ALĖJA: Zubovo rūmų sfinksai * The sphinxes of Zubovas-Palace |
 |
AUŠROS ALĖJA: Modernizmo šėlsmas Šiauliuose * Modenist architecture of Šiauliai
|
THE
SECRETS OF ZUBOVAS-PALACE
Already early in the morning you could see young people or families
as well as individuals with the maps running along the street, called Aušros Alėja (Aušros -Alley). The participants of the Orientation Game 'On the way to independence' stopped not only at the modernistic buildings, but also at the classical Zubovas-Palace (18th cent.). On its wall you can see an information plaque and read, that in the cellar of the palace, there was the staff of the revolt of June 1941. How many secrets could keep the sphinxes of the palace still?
You can believe or not but it is said that one of the sphinxes has the soul of Gerardas Bagdonavičius, the most popular painter of the city, and in the other - it of P. Bugailiśkis, jurist by profession, who was taken by ethnography.
G. Bagdonavičius (1901-1986), who had the nickname 'paintbrush',
could be a symbol of the cultural life of the inter-war period of Šiauliai, as well as it of the all 20th cent. If you wanted to learn more about the artist, you were invited to the guided tour 'Paintbrush' - who is he?'. Almost daily, G. Bagdonavičius went for a stroll along Aušros Alėja, where his private house is standing still today. In this street next to P. Višinskis - library, you can see the paintbrush, dedicated to him.
It is said, that at the point, that marks the paintbrush, G. Bagdonavičius met often P. Bugailiškis (1883 -1965), the other famous personality of the inter-war period of Šiauliai. Probably, they discussed about Šiauliai, but it knows only the sphinxes of the Zubovas-Palace...
In Aušros Alėja you can visit the Museum 'Aušra', founded on 11th March,1923 by P. Bugailiškis, assistant chairman of Court of Justice of Šiauliai County and head of the Criminal Investigation Department at that time. Every year since 1930, it were organized about 15-30 ethnographic expeditions and collected about 70 per cent of all museum exhibits, that were displayed in the international exhibitions in France (1935) and in the USA (New York, 1939). The private house of P. Bugailiškis is standing still (by the way, next to the Museum 'Aušra' and Aušros Alėja). On its wall you can see the mosaic portrait of P. Bugailiškis. His eyes turn on the Cultural Center 'Laiptų galerija' in the neighborhood where you find cultural life in full swing, absolutely in the sense of P. Bugailiškis...
DIE GEHEIMNISSE VOM ZUBOVAS-SCHLOSS
Schon am frühen Morgen sah man Scharen von jungen Leuten oder Familien
sowie Einzelpersonen mit den Karten die Aušros Alėja (Aušros-Allee) entlang laufen. Die Teilnehmer des Orientierungsspiels "Auf dem Weg zur Unabhängigkeit" hielten nicht nur an den modernistischen Gebäuden, sondern auch am klassizistischen Zubovas-Schloss (18. Jh.) auf. Da sieht man ein Schild, das informiert, dass sich im Keller des Schlosses der Stab des Aufstands vom Juni 1941 befand. Wie viele Geheimnisse halten die Sphinxe am Schloss noch? Man sagt, dass in einem der Sphinxe die Seele von Gerardas Bagdonavičius,
vom beliebtesten Maler der Stadt, lebt, und im anderen - die von P. Bugailiškis, Juristen von Beruf, der aber von der Ethnographie verrückt war.
G. Bagdonavičius (1901-1986, mit dem Spitznamen "Pinselchen"),
könnte ein Symbol des Kulturlebens des 20. Jhs in Šiauliai sein. Der Höhepunkt seiner Schaffenskraft war aber in der Zwischenkriegszeit. Wer mehr vom Künstler erfahren wollte, konnte an der Führung "Pinselchen"- wer ist er?" teilnehmen, die am Unabhängigkeitstag angeboten wurde. In der Aušros Alėja, wo G. Bagdonavičius fast täglich bummelte, steht noch heute sein Wohnhaus. Hier, an der P. Višinskis-Bibliothek, kann man einen Pinsel sehen, der ihm gewidmet ist. Man erzählt, dass an der Stelle, die der Pinsel markiert, ist G. Bagdonavičius oft P. Bugailiškis (1883-1965) begegnet, einer anderen berühmten Persönlichkeit der Zwischenkriegszeit von Šiauliai. Hoffentlich haben sie immer von Šiauliai diskutiert, aber es wissen nur noch die Sphinxe am Zubovas-Schloss...
In der Aušros Alėja befindet sich das Museum "Aušra", das am 11. März 1923
von P. Bugailiškis gegründet wurde. Er war damals stellvertretender Gerichtsvorsitzende vom Kreis Šiauliai
sowie Leiter der Kriminalabteilung. Seit 1930 wurden jährlich etwa 15-30 Ethnogaphieexpeditionen veranstaltet. Dabei sammelte man etwa 70% aller Museumsstücke, die in den internationalen Ausstellungen in Frankreich (1935), in den USA (New York, 1939) ausgestellt wurden. Das Museum brauchte immer mehr Platz und es wurde entschlossen ein neues Gebäude in der Nähe von Zubovas-Schloss zu bauen. Die Stadt hatte damals nicht genug Geld dafür und die Okkupationen, die später folgten, hinderten die Entwicklung des unabhängigen litauischen Staates.
Das Wohnhaus von P. Bugailiškis steht noch heute, übrigens in der Nähe vom alten Gebäude des Museums "Aušra" sowie von Aušros Alėja. An der Hauswand sieht man die Mosaik, die P. Bugailiškis' Portrait darstellt. Sein neugieriger Blick (der des Ethnographen? Oder des Juristen?) ist auf das Kulturzentrum "Laiptų galerija" in der Nachbarschaft gerichtet, wo immer starker Betrieb herrscht, absolut im Sinne von P. Bugailiškis...
ZUBOVO RŪMŲ PASLAPTYS
Aušros alėjoje nuo pat ryto buvo galima pamatyti jaunimo būrelius, šeimas
ar pavienius entuziastus su žemėlapiais rankose. Tai - orientacinio žaidimo "Nepriklausomybės taku", skirto Nepriklausomybės dienai, dalyviai. "Orientacininkai" nuolat stabtelėdavo prie modernistinių pastatų, o po to vis suko ir suko prie klasicistinių Zubovo rūmų (18 a. pab.). Tai - vienas iš nedaugelio senesnių pastatų ne tik Aušros alėjoje, bet ir mieste. Pasidarė smalsu, ką jie studijuoja ant rūmų sienos? O ten kabanti Atminimo lenta liudija, kad Zubovo rūmų rūsyje buvo 1941 m. birželio sukilimo štabas. Kažin kokias dar istorijas paslaptis saugo du šių rūmų sfinksai?
Pasakojama, kad viename sfinksų yra apsigyvenusi Gerardo Bagdonavičiaus,
mėgiamiausio Šiaulių dailininko, siela, o kitame - P. Bugailiškio, pagal specialybę teisininko, "apsėsto" etnografijos.
G. Bagdonavičiaus (1901-1986) kūrybos pikas buvo tarpukaryje, nors jis galėtų būti beveik viso XX a. Šiaulių kultūrinio gyvenimo simbolis. Liko labai daug šio menininko piešinių, fotografijų, kuriose užfiksuoti tarpukario Šiaulių vaizdai.
Gal 1975 metais vyko šiauliečių paroda Vilniuje. Iškilmės su valdžia: visi ten nuvažiavo, o G. Bagdonavičius į švarko atlapą įsisegęs du ordinus: smetoninį Gedimino ir tarybinį Darbo raudonosios vėliavos. Tarybiniais metais tai buvo nesuvokiama, bet jis vaikščiojo lyg niekur nieko, kol buvo paprašytas Gedimino ordiną išsisegti...
Kas norėjo daugiau sužinoti apie dailininką, galėjo dalyvauti Nepriklausomybės dienos proga siūlomoje ekskursijoje "Penzeliukas"- kas jis?" Aušros alėjoje, kuria jis dažnai vaikščiojo, tebestovi jo gyvenamasis namas, o prie P. Višinskio bibliotekos galima pamatyti teptuką ("penzeliuką"), skirtą G. Bagdonavičiaus atminimui.
Pasakojama, kad būtent šioje vietoje jis dažnai susitikdavo su P. Bugailiškiu (1883-1965),
kita garsia Šiaulių tarpukario asmenybe, taip pat dažnai "kulniavusia" Aušros alėja. Būtų įdomu sužinoti, apie ką jie kalbėdavosi - tikėtina, kad apie Šiaulius, bet tai žino tik Zubovo rūmų sfinksai...
Aušros alėjoje buvo ir tebėra pirmieji istorijos-etnografijos muziejaus "Aušra" rūmai. Šį muziejų 1923 kovo 11 (!!!) įsteigė būtent P. Bugailiškis, tuometis Šiaulių apygardos teismo vicepirmininkas (nuo 1923 m. vadovavęs kriminaliniam, o nuo 1929 m. - civiliniam skyriui). Nuo 1930 m. muziejus kasmet surengdavo po 15-30 etnografinių ekspedicijų, per kurias surinkta apie 70% muziejaus eksponatų. Jie buvo rodomi tarptautinėse parodose - Prancūzijoje Trokadero muziejuje 1935 m. ir pasaulinėje parodoje Niujorke 1939 m. "Aušros" muziejaus sukaupta medžiaga naudojosi garsūs to meto Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Muziejaus veikla plėtėsi, tad nutarta parke, šalia Zubovų rūmų, statyti naują muziejaus pastatą. Tuomet miestas pritrūko lėšų, o vėliau sekusios okupacijos sustabdė nepriklausomos Lietuvos raidą.
1945 m. P. Bugailiškis buvo areštuotas sovietų, bet paleistas. Sužinojus, kad su juo rengiamasi susidoroti, paslėptas ligoninės automobilyje jis buvo išvežtas į Vilnių. Persekiojimui aprimus, P. Bugailiškis dirbo Vilniuje, Istorijos institute, po to - Knygų rūmuose, bet 1953 m. - vėl areštas už 1938 m. "Šiaulių metraštyje" spausdintą miesto istorinę apžvalgą. Reikia paminėti, kad P. Bugailiškis buvo ir unikalaus "Šiaulių metraščio" sudarytojas (1930-1938). Matyt, šis metraštis sovietams atrodė tarsi tiksinti nepriklausomybės bomba, nes jos sudarytojui grėsė tremtis, nuo kurios išgelbėjo Stalino mirtis.
Netoli Aušros alėjos ir senųjų "Aušros" muziejaus rūmų ir šiandien tebestovi P. Bugailiškio gyvenamasis namas su jo portretu-mozaika ant sienos. Jo smalsus (etnografo? teisininko?) žvilgsnis nukreiptas į šalia esančią "Laiptų galeriją", kurioje kunkuliuoja tikras "bugailiškiškas" gyvenimas...
Already early in the morning you could see young people or families
as well as individuals with the maps running along the street, called Aušros Alėja (Aušros -Alley). The participants of the Orientation Game 'On the way to independence' stopped not only at the modernistic buildings, but also at the classical Zubovas-Palace (18th cent.). On its wall you can see an information plaque and read, that in the cellar of the palace, there was the staff of the revolt of June 1941. How many secrets could keep the sphinxes of the palace still?
You can believe or not but it is said that one of the sphinxes has the soul of Gerardas Bagdonavičius, the most popular painter of the city, and in the other - it of P. Bugailiśkis, jurist by profession, who was taken by ethnography.
G. Bagdonavičius (1901-1986), who had the nickname 'paintbrush',
could be a symbol of the cultural life of the inter-war period of Šiauliai, as well as it of the all 20th cent. If you wanted to learn more about the artist, you were invited to the guided tour 'Paintbrush' - who is he?'. Almost daily, G. Bagdonavičius went for a stroll along Aušros Alėja, where his private house is standing still today. In this street next to P. Višinskis - library, you can see the paintbrush, dedicated to him.
It is said, that at the point, that marks the paintbrush, G. Bagdonavičius met often P. Bugailiškis (1883 -1965), the other famous personality of the inter-war period of Šiauliai. Probably, they discussed about Šiauliai, but it knows only the sphinxes of the Zubovas-Palace...
In Aušros Alėja you can visit the Museum 'Aušra', founded on 11th March,1923 by P. Bugailiškis, assistant chairman of Court of Justice of Šiauliai County and head of the Criminal Investigation Department at that time. Every year since 1930, it were organized about 15-30 ethnographic expeditions and collected about 70 per cent of all museum exhibits, that were displayed in the international exhibitions in France (1935) and in the USA (New York, 1939). The private house of P. Bugailiškis is standing still (by the way, next to the Museum 'Aušra' and Aušros Alėja). On its wall you can see the mosaic portrait of P. Bugailiškis. His eyes turn on the Cultural Center 'Laiptų galerija' in the neighborhood where you find cultural life in full swing, absolutely in the sense of P. Bugailiškis...
DIE GEHEIMNISSE VOM ZUBOVAS-SCHLOSS
Schon am frühen Morgen sah man Scharen von jungen Leuten oder Familien
sowie Einzelpersonen mit den Karten die Aušros Alėja (Aušros-Allee) entlang laufen. Die Teilnehmer des Orientierungsspiels "Auf dem Weg zur Unabhängigkeit" hielten nicht nur an den modernistischen Gebäuden, sondern auch am klassizistischen Zubovas-Schloss (18. Jh.) auf. Da sieht man ein Schild, das informiert, dass sich im Keller des Schlosses der Stab des Aufstands vom Juni 1941 befand. Wie viele Geheimnisse halten die Sphinxe am Schloss noch? Man sagt, dass in einem der Sphinxe die Seele von Gerardas Bagdonavičius,
vom beliebtesten Maler der Stadt, lebt, und im anderen - die von P. Bugailiškis, Juristen von Beruf, der aber von der Ethnographie verrückt war.
G. Bagdonavičius (1901-1986, mit dem Spitznamen "Pinselchen"),
könnte ein Symbol des Kulturlebens des 20. Jhs in Šiauliai sein. Der Höhepunkt seiner Schaffenskraft war aber in der Zwischenkriegszeit. Wer mehr vom Künstler erfahren wollte, konnte an der Führung "Pinselchen"- wer ist er?" teilnehmen, die am Unabhängigkeitstag angeboten wurde. In der Aušros Alėja, wo G. Bagdonavičius fast täglich bummelte, steht noch heute sein Wohnhaus. Hier, an der P. Višinskis-Bibliothek, kann man einen Pinsel sehen, der ihm gewidmet ist. Man erzählt, dass an der Stelle, die der Pinsel markiert, ist G. Bagdonavičius oft P. Bugailiškis (1883-1965) begegnet, einer anderen berühmten Persönlichkeit der Zwischenkriegszeit von Šiauliai. Hoffentlich haben sie immer von Šiauliai diskutiert, aber es wissen nur noch die Sphinxe am Zubovas-Schloss...
In der Aušros Alėja befindet sich das Museum "Aušra", das am 11. März 1923
von P. Bugailiškis gegründet wurde. Er war damals stellvertretender Gerichtsvorsitzende vom Kreis Šiauliai
sowie Leiter der Kriminalabteilung. Seit 1930 wurden jährlich etwa 15-30 Ethnogaphieexpeditionen veranstaltet. Dabei sammelte man etwa 70% aller Museumsstücke, die in den internationalen Ausstellungen in Frankreich (1935), in den USA (New York, 1939) ausgestellt wurden. Das Museum brauchte immer mehr Platz und es wurde entschlossen ein neues Gebäude in der Nähe von Zubovas-Schloss zu bauen. Die Stadt hatte damals nicht genug Geld dafür und die Okkupationen, die später folgten, hinderten die Entwicklung des unabhängigen litauischen Staates.
Das Wohnhaus von P. Bugailiškis steht noch heute, übrigens in der Nähe vom alten Gebäude des Museums "Aušra" sowie von Aušros Alėja. An der Hauswand sieht man die Mosaik, die P. Bugailiškis' Portrait darstellt. Sein neugieriger Blick (der des Ethnographen? Oder des Juristen?) ist auf das Kulturzentrum "Laiptų galerija" in der Nachbarschaft gerichtet, wo immer starker Betrieb herrscht, absolut im Sinne von P. Bugailiškis...
ZUBOVO RŪMŲ PASLAPTYS
Aušros alėjoje nuo pat ryto buvo galima pamatyti jaunimo būrelius, šeimas
ar pavienius entuziastus su žemėlapiais rankose. Tai - orientacinio žaidimo "Nepriklausomybės taku", skirto Nepriklausomybės dienai, dalyviai. "Orientacininkai" nuolat stabtelėdavo prie modernistinių pastatų, o po to vis suko ir suko prie klasicistinių Zubovo rūmų (18 a. pab.). Tai - vienas iš nedaugelio senesnių pastatų ne tik Aušros alėjoje, bet ir mieste. Pasidarė smalsu, ką jie studijuoja ant rūmų sienos? O ten kabanti Atminimo lenta liudija, kad Zubovo rūmų rūsyje buvo 1941 m. birželio sukilimo štabas. Kažin kokias dar istorijas paslaptis saugo du šių rūmų sfinksai?
Pasakojama, kad viename sfinksų yra apsigyvenusi Gerardo Bagdonavičiaus,
mėgiamiausio Šiaulių dailininko, siela, o kitame - P. Bugailiškio, pagal specialybę teisininko, "apsėsto" etnografijos.
G. Bagdonavičiaus (1901-1986) kūrybos pikas buvo tarpukaryje, nors jis galėtų būti beveik viso XX a. Šiaulių kultūrinio gyvenimo simbolis. Liko labai daug šio menininko piešinių, fotografijų, kuriose užfiksuoti tarpukario Šiaulių vaizdai.
Gal 1975 metais vyko šiauliečių paroda Vilniuje. Iškilmės su valdžia: visi ten nuvažiavo, o G. Bagdonavičius į švarko atlapą įsisegęs du ordinus: smetoninį Gedimino ir tarybinį Darbo raudonosios vėliavos. Tarybiniais metais tai buvo nesuvokiama, bet jis vaikščiojo lyg niekur nieko, kol buvo paprašytas Gedimino ordiną išsisegti...
Kas norėjo daugiau sužinoti apie dailininką, galėjo dalyvauti Nepriklausomybės dienos proga siūlomoje ekskursijoje "Penzeliukas"- kas jis?" Aušros alėjoje, kuria jis dažnai vaikščiojo, tebestovi jo gyvenamasis namas, o prie P. Višinskio bibliotekos galima pamatyti teptuką ("penzeliuką"), skirtą G. Bagdonavičiaus atminimui.
Pasakojama, kad būtent šioje vietoje jis dažnai susitikdavo su P. Bugailiškiu (1883-1965),
kita garsia Šiaulių tarpukario asmenybe, taip pat dažnai "kulniavusia" Aušros alėja. Būtų įdomu sužinoti, apie ką jie kalbėdavosi - tikėtina, kad apie Šiaulius, bet tai žino tik Zubovo rūmų sfinksai...
Aušros alėjoje buvo ir tebėra pirmieji istorijos-etnografijos muziejaus "Aušra" rūmai. Šį muziejų 1923 kovo 11 (!!!) įsteigė būtent P. Bugailiškis, tuometis Šiaulių apygardos teismo vicepirmininkas (nuo 1923 m. vadovavęs kriminaliniam, o nuo 1929 m. - civiliniam skyriui). Nuo 1930 m. muziejus kasmet surengdavo po 15-30 etnografinių ekspedicijų, per kurias surinkta apie 70% muziejaus eksponatų. Jie buvo rodomi tarptautinėse parodose - Prancūzijoje Trokadero muziejuje 1935 m. ir pasaulinėje parodoje Niujorke 1939 m. "Aušros" muziejaus sukaupta medžiaga naudojosi garsūs to meto Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Muziejaus veikla plėtėsi, tad nutarta parke, šalia Zubovų rūmų, statyti naują muziejaus pastatą. Tuomet miestas pritrūko lėšų, o vėliau sekusios okupacijos sustabdė nepriklausomos Lietuvos raidą.
1945 m. P. Bugailiškis buvo areštuotas sovietų, bet paleistas. Sužinojus, kad su juo rengiamasi susidoroti, paslėptas ligoninės automobilyje jis buvo išvežtas į Vilnių. Persekiojimui aprimus, P. Bugailiškis dirbo Vilniuje, Istorijos institute, po to - Knygų rūmuose, bet 1953 m. - vėl areštas už 1938 m. "Šiaulių metraštyje" spausdintą miesto istorinę apžvalgą. Reikia paminėti, kad P. Bugailiškis buvo ir unikalaus "Šiaulių metraščio" sudarytojas (1930-1938). Matyt, šis metraštis sovietams atrodė tarsi tiksinti nepriklausomybės bomba, nes jos sudarytojui grėsė tremtis, nuo kurios išgelbėjo Stalino mirtis.
Netoli Aušros alėjos ir senųjų "Aušros" muziejaus rūmų ir šiandien tebestovi P. Bugailiškio gyvenamasis namas su jo portretu-mozaika ant sienos. Jo smalsus (etnografo? teisininko?) žvilgsnis nukreiptas į šalia esančią "Laiptų galeriją", kurioje kunkuliuoja tikras "bugailiškiškas" gyvenimas...
6
 |
| "LAIPTŲ GALERIJA": P. BUGAILIŠKIS Portretas prie galerijos * Portrait next to 'Laiptų galerija' |
 |
"LAIPTŲ GALERIJA"
Senasis koncerto būgnas * The old drum, beaten in the concert |
WHAY WAS BEATEN THE OLD DRUM?
In the Cultural Center 'Laiptų galerija' took place the concert 'Independence Route - 99',
dedicated to the Independence Day. The Music Band 'Blezdinga', that gave a concert on the stage, invited to sing together... Very interesting was the improvisation of G. Kovėra, played the bagpipe, and P. Vyšniauskas, played the saxophone. How can the bagpipe, music instrument of the 14th cent., correspond with the modern saxophone?
When the Music Band 'Blezdinga' visited Paris, Ugnė Karvelis, Lithuania's Ambassador to UNESCO, explained it very simple: 'A bagpipe embodies the old times and a saxophone - the present.'
In the concert, the both instruments matched perfectly, as well as three Acts of Independence, read between the music items. The Act of Independence of 16th February, 1918, birthday certificate of the modern Lithuania, was signed by 20 signers in Vilnius. The Act of Independence of 16th February, 1949 was signed by the Lithuanian guerillas (that fought against the Soviet system) in Minaičiai (Radviliškis County). And the Act of Independence of 16th February, 1972 was created in Kaunas. In 1973, its author Vidmantas Povilionis was arrested for it (as well as for his participation in the anti-soviet movement) and banished to Mordovia, where he was imprisoned until 1975.
Every Act of Independence was accompanied by the strokes of the old drum...
WARUM TROMMELTE DIE ALTE TROMMEL?
Im Kulturzentrum "Laiptų galerija" fand das Konzert "Unabhängigkeitsroute - 99" statt.
Die Volksgruppe "Blezdinga", die zum Unabhängigkeitstag auftrat, lud alle ein, mitzusingen. Man sang auf der Bühne so vollkommen, dass sich niemand traute mitzusingen... Aber alle waren von der Improvisation entzückt, an der Gvidas Kovėra mit einer Sackpfeife und Petras Vyšniauskas mit einem Saxophon gespielt haben. Was hat die Sackpfeife, ein Musikinstrument des 14. Jhs, mit dem modernen Saxophon zu tun?
Als die Musikgruppe "Blezdinga" in Paris gastierte, erklärte es Ugnė Karvelis, Litauens Botschafterin bei UNESCO, ganz einfach: "Eine Sackpfeife verkörpert alte Zeiten und ein Saxophon - die Gegenwart."
Im Konzert war es offensichtlich, dass beide Instrumente vollkommen zueinander passen können,
so wie die drei Akten der Unabhängigkeit, die während des Konzerts vorgelesen wurden. Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918, der Geburtstagsurkunde vom modernen Litauen, wurde von 20 Signataren in Vilnius unterzeichnet. Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1949 wurde in Minaičiai (Kreis Radviliškis) von den litauischen Partisanen unterschrieben, die gegen die Sowjetmacht kämpften. Und die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1972 wurde von Vidmantas Povilionis in Kaunas geschaffen, der dafür sowie für seine Teilnahme an der antisowjetischen Bewegung 1973 verhaftet, nach Mordovien verbannt und dort in den Lagern bis 1975 gesperrt wurde.
Das Vorlesen jeder Akte der Unabhängigkeit wurde mit den Schlägen der alten Trommel begleitet...
APIE KĄ DUNDĖJO SENASIS BŪGNAS?
Kultūros centre "Laiptų galerijoje" pasitiko tautiniu kostiumu (ne J. Statkevičiaus!)
apsirengusi galerijos direktorė, o 14. 00 val. prasidėjo nemokamas koncertas "Nepriklausomybės maršrutas-99, Šiauliai". Scenoje pasirodęs ansamblis "Blezdinga" pakvietė dainuoti kartu, bet dainos buvo atliekamos per daug tobulai, kad kas nors išdrįstų...
Labai drąsi atrodė ir Gvido Kovėros, grojusio dūdmaišiu, bei Petro Vyšniausko, grojusio saksofonu, bendra improvizacija. 14 a. dūdmaišis ir saksofonas - ką jie turi bendro? Kai šis ansamblis koncertavo Paryžiuje, Ugnė Karvelis (1935-2002), literatūros kritikė, vertėja, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO (1995-2002) paaiškino tai paprastai "Dūdmaišis įkūnija senovę, o saksofonas - dabartį." Bendra improvizacija šiais instrumentais priverčia užmiršti laiką...
Akivaizdu, kad jie gali neįtikėtinai derėti, kaip dera ir trys koncerto metu perskaitytos
Nepriklausomybės Akto deklaracijos, pasirašytos vasario 16-ąją 1918, 1949 ir 1972 metais. 1918 vasario 16-osios deklaracija pasirašyta Vilniuje 20 signatarų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų. 1972 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos autorius - kaunietis Vidmantas Povilionis, kuris už dalyvavimą pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikloje 1973 m. buvo suimtas ir iki 1975 m. kalėjo "Ypatingai pavojingų valstybinių nusikaltėlių" lageriuose (Baraševo ir Potmos, Mordovijoje). Beje, jis yra garsiosios daininkės Veronikos Povilionienės vyras.
Visų trijų Nepriklausomybės Akto deklaracijų skaitymas buvo palydėtas senovinio būgno dundesiais...
In the Cultural Center 'Laiptų galerija' took place the concert 'Independence Route - 99',
dedicated to the Independence Day. The Music Band 'Blezdinga', that gave a concert on the stage, invited to sing together... Very interesting was the improvisation of G. Kovėra, played the bagpipe, and P. Vyšniauskas, played the saxophone. How can the bagpipe, music instrument of the 14th cent., correspond with the modern saxophone?
When the Music Band 'Blezdinga' visited Paris, Ugnė Karvelis, Lithuania's Ambassador to UNESCO, explained it very simple: 'A bagpipe embodies the old times and a saxophone - the present.'
In the concert, the both instruments matched perfectly, as well as three Acts of Independence, read between the music items. The Act of Independence of 16th February, 1918, birthday certificate of the modern Lithuania, was signed by 20 signers in Vilnius. The Act of Independence of 16th February, 1949 was signed by the Lithuanian guerillas (that fought against the Soviet system) in Minaičiai (Radviliškis County). And the Act of Independence of 16th February, 1972 was created in Kaunas. In 1973, its author Vidmantas Povilionis was arrested for it (as well as for his participation in the anti-soviet movement) and banished to Mordovia, where he was imprisoned until 1975.
Every Act of Independence was accompanied by the strokes of the old drum...
WARUM TROMMELTE DIE ALTE TROMMEL?
Im Kulturzentrum "Laiptų galerija" fand das Konzert "Unabhängigkeitsroute - 99" statt.
Die Volksgruppe "Blezdinga", die zum Unabhängigkeitstag auftrat, lud alle ein, mitzusingen. Man sang auf der Bühne so vollkommen, dass sich niemand traute mitzusingen... Aber alle waren von der Improvisation entzückt, an der Gvidas Kovėra mit einer Sackpfeife und Petras Vyšniauskas mit einem Saxophon gespielt haben. Was hat die Sackpfeife, ein Musikinstrument des 14. Jhs, mit dem modernen Saxophon zu tun?
Als die Musikgruppe "Blezdinga" in Paris gastierte, erklärte es Ugnė Karvelis, Litauens Botschafterin bei UNESCO, ganz einfach: "Eine Sackpfeife verkörpert alte Zeiten und ein Saxophon - die Gegenwart."
Im Konzert war es offensichtlich, dass beide Instrumente vollkommen zueinander passen können,
so wie die drei Akten der Unabhängigkeit, die während des Konzerts vorgelesen wurden. Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918, der Geburtstagsurkunde vom modernen Litauen, wurde von 20 Signataren in Vilnius unterzeichnet. Die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1949 wurde in Minaičiai (Kreis Radviliškis) von den litauischen Partisanen unterschrieben, die gegen die Sowjetmacht kämpften. Und die Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1972 wurde von Vidmantas Povilionis in Kaunas geschaffen, der dafür sowie für seine Teilnahme an der antisowjetischen Bewegung 1973 verhaftet, nach Mordovien verbannt und dort in den Lagern bis 1975 gesperrt wurde.
Das Vorlesen jeder Akte der Unabhängigkeit wurde mit den Schlägen der alten Trommel begleitet...
APIE KĄ DUNDĖJO SENASIS BŪGNAS?
Kultūros centre "Laiptų galerijoje" pasitiko tautiniu kostiumu (ne J. Statkevičiaus!)
apsirengusi galerijos direktorė, o 14. 00 val. prasidėjo nemokamas koncertas "Nepriklausomybės maršrutas-99, Šiauliai". Scenoje pasirodęs ansamblis "Blezdinga" pakvietė dainuoti kartu, bet dainos buvo atliekamos per daug tobulai, kad kas nors išdrįstų...
Labai drąsi atrodė ir Gvido Kovėros, grojusio dūdmaišiu, bei Petro Vyšniausko, grojusio saksofonu, bendra improvizacija. 14 a. dūdmaišis ir saksofonas - ką jie turi bendro? Kai šis ansamblis koncertavo Paryžiuje, Ugnė Karvelis (1935-2002), literatūros kritikė, vertėja, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO (1995-2002) paaiškino tai paprastai "Dūdmaišis įkūnija senovę, o saksofonas - dabartį." Bendra improvizacija šiais instrumentais priverčia užmiršti laiką...
Akivaizdu, kad jie gali neįtikėtinai derėti, kaip dera ir trys koncerto metu perskaitytos
Nepriklausomybės Akto deklaracijos, pasirašytos vasario 16-ąją 1918, 1949 ir 1972 metais. 1918 vasario 16-osios deklaracija pasirašyta Vilniuje 20 signatarų. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų. 1972 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos autorius - kaunietis Vidmantas Povilionis, kuris už dalyvavimą pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikloje 1973 m. buvo suimtas ir iki 1975 m. kalėjo "Ypatingai pavojingų valstybinių nusikaltėlių" lageriuose (Baraševo ir Potmos, Mordovijoje). Beje, jis yra garsiosios daininkės Veronikos Povilionienės vyras.
Visų trijų Nepriklausomybės Akto deklaracijų skaitymas buvo palydėtas senovinio būgno dundesiais...
7
 |
| ŠIAULIAI Savanorių namų interjero detalė * The interior of the house of the volunteers |
 |
ŠIAULIAI (LITHUANIA)
Lietuvos savanorių namai * The houses of the volunteers |
THE HOUSE OF A VOLUNTEER
Next to 'Laiptų galerija' you can see the authentic houses of the volunteers
who fought for the independence of Lithuania in 1918. In one of the houses (built 1931) live the grandchildren of the volunteer, while in the other house (1932) is the small Hotel 'Verbena'.
It was a happy coincidence that we were invited to come in and to enjoy the spirit
of the First Republic of Lithuania (1918-1940). Its witnesses are here the interior and furniture, even the old wooden beams from Sweden, where they were impregnate in a special way and can be used still long.
By the way, Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania, visited 'Verbena' too, where he had a dinner.
The cat of the house, that didn't obey orders of the owners of the hotel as well as it the presidential guard, led the President to the main entrance of 'Verbena'...
The bus No 1 passes the houses of volunteers, but you can walk to the city center too
because it isn't far away.
IM HAUS EINES FREIWILLIGEN
In der Nähe von "Laiptų galerija" gibt es authentische Häuser der Freiwilligen,
die 1918 für die Unabhängigkeit Litauens gekämpft haben. In einem der Häuser (gebaut 1931) wohnen bis heute die Enkeln des Freiwilligen, während im anderen Haus (1932) das Hotel "Verbena" eingerichtet ist. Es war ein glücklicher Zufall, dass wir herein eingeladen wurden.
Vom Geist der Ersten Republik Litauen (1918-1940) zeugt hier alles - Möbel, innere Ausstattung
und sogar die alten Balken, aus Schweden gebracht, wo sie auf besondere Weise bearbeitet wurden und noch lange dienen können.
Übrigens, hat in "Verbena" auch Valdas Adamkus, Präsident der Republik Litauen, zu Mittag gegessen. Die Katze, die weder Inhabern des Hotels noch präsidialer Leibwache gehorchte, begleitete den Präsidenten zum Haupteingang von "Verbena"...
Der Bus Linie 1 fährt an den Häusern der Freiwilligen vorbei, aber man kann zum Zentrum
auch zu Fuß zurückkehren, denn man hat genug Zeit bis zum Abendkonzert.
NEPRIKLAUSOMYBĖS DVASIA SAVANORIŲ NAMUOSE
Šalia "Laiptų galerijos" yra išlikę autentiški savanorių, 1918 m. kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę namai,
statyti 1932 ir 1931 m. Viename jų tebegyvena buvusio savanorio anūkai, o kitas paverstas į viešbutį "Verbena". Laimingo atsitiktinumo dėka buvome pakviesti į vidų išgerti spanguolių kisieliaus.
Viduje daug kas liudija Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) dvasią - baldai, interjeras ir net jame išsaugoti rąstai. Pasirodo, jie buvo atsigabenti net iš Švedijos, kur jie buvo specialiai impregnuoti ir tarnaus dar ilgai.
Beje, "Verbenoje" yra pietavęs ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kuriam kelią rodė katė, nepaklususi nei prezidentinei apsaugai, nei viešbučio savininkams...
Pro šiuos savanorių namus kursuoja autobusas Nr. 1, bet grįžti į centrą galima ir pėstute,
nes laiko iki vakarinio koncerto dar daugiau negu pakankamai.
8
Next to 'Laiptų galerija' you can see the authentic houses of the volunteers
who fought for the independence of Lithuania in 1918. In one of the houses (built 1931) live the grandchildren of the volunteer, while in the other house (1932) is the small Hotel 'Verbena'.
It was a happy coincidence that we were invited to come in and to enjoy the spirit
of the First Republic of Lithuania (1918-1940). Its witnesses are here the interior and furniture, even the old wooden beams from Sweden, where they were impregnate in a special way and can be used still long.
By the way, Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania, visited 'Verbena' too, where he had a dinner.
The cat of the house, that didn't obey orders of the owners of the hotel as well as it the presidential guard, led the President to the main entrance of 'Verbena'...
The bus No 1 passes the houses of volunteers, but you can walk to the city center too
because it isn't far away.
IM HAUS EINES FREIWILLIGEN
In der Nähe von "Laiptų galerija" gibt es authentische Häuser der Freiwilligen,
die 1918 für die Unabhängigkeit Litauens gekämpft haben. In einem der Häuser (gebaut 1931) wohnen bis heute die Enkeln des Freiwilligen, während im anderen Haus (1932) das Hotel "Verbena" eingerichtet ist. Es war ein glücklicher Zufall, dass wir herein eingeladen wurden.
Vom Geist der Ersten Republik Litauen (1918-1940) zeugt hier alles - Möbel, innere Ausstattung
und sogar die alten Balken, aus Schweden gebracht, wo sie auf besondere Weise bearbeitet wurden und noch lange dienen können.
Übrigens, hat in "Verbena" auch Valdas Adamkus, Präsident der Republik Litauen, zu Mittag gegessen. Die Katze, die weder Inhabern des Hotels noch präsidialer Leibwache gehorchte, begleitete den Präsidenten zum Haupteingang von "Verbena"...
Der Bus Linie 1 fährt an den Häusern der Freiwilligen vorbei, aber man kann zum Zentrum
auch zu Fuß zurückkehren, denn man hat genug Zeit bis zum Abendkonzert.
NEPRIKLAUSOMYBĖS DVASIA SAVANORIŲ NAMUOSE
Šalia "Laiptų galerijos" yra išlikę autentiški savanorių, 1918 m. kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę namai,
statyti 1932 ir 1931 m. Viename jų tebegyvena buvusio savanorio anūkai, o kitas paverstas į viešbutį "Verbena". Laimingo atsitiktinumo dėka buvome pakviesti į vidų išgerti spanguolių kisieliaus.
Viduje daug kas liudija Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) dvasią - baldai, interjeras ir net jame išsaugoti rąstai. Pasirodo, jie buvo atsigabenti net iš Švedijos, kur jie buvo specialiai impregnuoti ir tarnaus dar ilgai.
Beje, "Verbenoje" yra pietavęs ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kuriam kelią rodė katė, nepaklususi nei prezidentinei apsaugai, nei viešbučio savininkams...
Pro šiuos savanorių namus kursuoja autobusas Nr. 1, bet grįžti į centrą galima ir pėstute,
nes laiko iki vakarinio koncerto dar daugiau negu pakankamai.
8
 |
ŠIAULIAI (LITHUANIA)
Koncertas, skirtas Vasario 16-ai * Concert, dedicated to 16th of February
|
 |
| Vitražas "Saulės mūšis" (13 a.) * Stained Glasses, dedicated to Battle of Saulė (13th) |
 |
| PRIEŠAIS "SAULĘ": J. Janonio
gimnazija (dešinėje) & "Rūtos" fabrikas (kairėje) * OPPOSITE THE CONCERT HALL 'SAULĖ': J. Janonis' Secondary School (on the right) & Confectionery Factory 'Rūta' |
THE
PANTHEON OF INDEPENDENCE
The concert "We are the power!" took place in the Concert Hall 'Saulė'.
All participants are well known: soloists P. Meškėla and R. Karnišauskaitė as well as Big Band of Šiauliai, under conductor R. Ašmanis, one of the best big band leader in Europe. He is from Latvia and according to R. Šližienė, announcer of the concert, if Lithuania and Latvia are together, 'we are the power!' P. Meškėla thought that 'it could be double power' if he and the audience will sing together...
The Concert Hall 'Saulė' is known not only by powerful concerts, but also by the impressive stained-glasses, dedicated to the Battle of Saulė of 1236. This date is also the founding year of Šiauliai, while the Battle Saulė played an important role in the history of Lithuania in the 13th cent., when the Lithuanian state was born.
And the history of the independent state of Lithuania, restored in 20th cent., began with the Act of Independence of 16th February, 1918. Even four signers of the Act stadied in the J. Janonis Secondary School, that is opposite to the Concert Hall 'Saulė'.
There's the right place for the Pantheon of the History
of Lithuania in Šiauliai, isn't it?
DAS PANTHEON DER UNABHÄNGIGKEIT
Das Konzert "Wir sind die Kraft!" fand in der Konzerthalle "Saulė" statt.
Alle Teilnehmer sind gut bekannt: Solisten P. Meškėla und R. Karnišauskaitė,
Bigband von Šiauliai unter der Leitung von R. Ašmanis, eines der besten Bigband-Leiter Europas. Er kommt aus Lettland und laut der Konzertansagerin R. Šližienė, die immer beredt ist, wenn Litauen und Lettland zusammenhalten, "sind wir die Kraft!" P. Meškėla dachte, dass "man Doppeltkraft wird", wenn er und das Publikum zusammensingen...
Die Konzerthalle "Saulė" ist nicht nur durch kräftige Konzerte bekannt, sondern auch durch die eindrucksvolle Vitrage, die der Schlacht Saulė vom Jahre 1236 gewidmet ist. Dieses Datum ist auch das Gründungsjahr von Šiauliai. Die Schlacht Saulė spielte eine sehr wichtige Rolle in der Geschichte Litauens des 13. Jhs. Und die Geschichte des widerhergestellten unabhängigen Staates Litauen begann im 20. Jh. mit der Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918. Sogar vier Signatare der Akte sind ins J. Janonis- Gymnasium gegangen, das gegenüber der Konzerthalle "Saulė" liegt. Ist es nicht der richtige Platz für das Pantheon der litauischen Geschichte in Šiauliai?
NEPRIKLAUSOMYBĖS PANTEONAS
Šventinis koncertas (nemokamas) "Mes - jėga!" buvo numatytas 19.00 val.
Koncertų salėje "Saulė". Visi dalyviai gerai pažįstami: Šiaulių bigbendas (meno vad. R. Ašmanis), solistai Povilas Meškėla ir Radvilė Karnišauskaitė. Dirigentas Raitis Ašmanis, vienas geriausių bigbendų vadovų Europoje, yra iš Latvijos. Ir kaip sakė visuomet šmaikšti koncerto vedėja Raimonda Sližienė, jei Lietuva ir Latvija eina kartu, tai "Mes - jėga!" P. Meškėla galvojo, kad jei jis ir publika dainuos kartu, tai bus dviguba jėga!
Jėga alsavo ir įspūdingas Koncertų salės "Saulė" vitražas, skirtas 1236 m. Saulės mūšiui atminti. Ši data tapo Šiaulių įkūrimo metais, o pats mūšis suvaidino svarbų vaidmenį besikuriančios Lietuvos istorijoje 13 a. Tuo tarpu 20 a. atkurtos Lietuvos istorija prasidėjo nuo 1918 m. Vasario 16-osios Akto. Net keturi šio Akto signatarai mokėsi Šiaulių (dabar J. Janonio) gimnazijoje, kuri yra priešais Koncertų salę "Saulė". Argi ši vieta netiktų Lietuvos istorijos panteonui Šiauliuose?
The concert "We are the power!" took place in the Concert Hall 'Saulė'.
All participants are well known: soloists P. Meškėla and R. Karnišauskaitė as well as Big Band of Šiauliai, under conductor R. Ašmanis, one of the best big band leader in Europe. He is from Latvia and according to R. Šližienė, announcer of the concert, if Lithuania and Latvia are together, 'we are the power!' P. Meškėla thought that 'it could be double power' if he and the audience will sing together...
The Concert Hall 'Saulė' is known not only by powerful concerts, but also by the impressive stained-glasses, dedicated to the Battle of Saulė of 1236. This date is also the founding year of Šiauliai, while the Battle Saulė played an important role in the history of Lithuania in the 13th cent., when the Lithuanian state was born.
And the history of the independent state of Lithuania, restored in 20th cent., began with the Act of Independence of 16th February, 1918. Even four signers of the Act stadied in the J. Janonis Secondary School, that is opposite to the Concert Hall 'Saulė'.
There's the right place for the Pantheon of the History
of Lithuania in Šiauliai, isn't it?
DAS PANTHEON DER UNABHÄNGIGKEIT
Das Konzert "Wir sind die Kraft!" fand in der Konzerthalle "Saulė" statt.
Alle Teilnehmer sind gut bekannt: Solisten P. Meškėla und R. Karnišauskaitė,
Bigband von Šiauliai unter der Leitung von R. Ašmanis, eines der besten Bigband-Leiter Europas. Er kommt aus Lettland und laut der Konzertansagerin R. Šližienė, die immer beredt ist, wenn Litauen und Lettland zusammenhalten, "sind wir die Kraft!" P. Meškėla dachte, dass "man Doppeltkraft wird", wenn er und das Publikum zusammensingen...
Die Konzerthalle "Saulė" ist nicht nur durch kräftige Konzerte bekannt, sondern auch durch die eindrucksvolle Vitrage, die der Schlacht Saulė vom Jahre 1236 gewidmet ist. Dieses Datum ist auch das Gründungsjahr von Šiauliai. Die Schlacht Saulė spielte eine sehr wichtige Rolle in der Geschichte Litauens des 13. Jhs. Und die Geschichte des widerhergestellten unabhängigen Staates Litauen begann im 20. Jh. mit der Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918. Sogar vier Signatare der Akte sind ins J. Janonis- Gymnasium gegangen, das gegenüber der Konzerthalle "Saulė" liegt. Ist es nicht der richtige Platz für das Pantheon der litauischen Geschichte in Šiauliai?
NEPRIKLAUSOMYBĖS PANTEONAS
Šventinis koncertas (nemokamas) "Mes - jėga!" buvo numatytas 19.00 val.
Koncertų salėje "Saulė". Visi dalyviai gerai pažįstami: Šiaulių bigbendas (meno vad. R. Ašmanis), solistai Povilas Meškėla ir Radvilė Karnišauskaitė. Dirigentas Raitis Ašmanis, vienas geriausių bigbendų vadovų Europoje, yra iš Latvijos. Ir kaip sakė visuomet šmaikšti koncerto vedėja Raimonda Sližienė, jei Lietuva ir Latvija eina kartu, tai "Mes - jėga!" P. Meškėla galvojo, kad jei jis ir publika dainuos kartu, tai bus dviguba jėga!
Jėga alsavo ir įspūdingas Koncertų salės "Saulė" vitražas, skirtas 1236 m. Saulės mūšiui atminti. Ši data tapo Šiaulių įkūrimo metais, o pats mūšis suvaidino svarbų vaidmenį besikuriančios Lietuvos istorijoje 13 a. Tuo tarpu 20 a. atkurtos Lietuvos istorija prasidėjo nuo 1918 m. Vasario 16-osios Akto. Net keturi šio Akto signatarai mokėsi Šiaulių (dabar J. Janonio) gimnazijoje, kuri yra priešais Koncertų salę "Saulė". Argi ši vieta netiktų Lietuvos istorijos panteonui Šiauliuose?
9
 |
ŠIAULIAI (LITHUANIA)
J. Janonio, buv. Šiaulių gimnazija * J. Janonis' (former Šiauliai) Secondary School
|
THE HOLY
SCHOOL OR HOW DOES GROW THE FREEDOM?
Before the Concert Hall 'Saulė',
you can see the Secondary School, named after J. Janonis (1896-1917),
Lithuanian poet, former student of the school. It is the holy school
because it is built from the bricks, brought here from Pašiaušė (Kelmė
County), where were pulled down monastery, church and school.
The school
has an especial relation with the 16th February. There studied four
signers of the Act of Independence of the 16th February, 1918: M.
Biržiška (1882-1962), P. Kairys (1879-1964), A. Petrulis (1873-1928) and
J. Vileišis (1872-1942).
A. Petrulis didn't complete the school because
he went to Kaunas, where he studied in the Theological Seminary. When
A. Petrulis became priest he took a very active part in the Lithuanian
movement.
The other signers were very active and really rebellious
personalities too. M. Biržiška, an excellent student, could be expelled
from the school because he refused to visit the orthodox masses (what
was binding for all) and took part in the Lithuanian movement. P.
Kairys, the other future signer, protested against orthodox masses too
and was expelled from the school (in 1897). But after a year, he could
return to school. Only J. Vileišis was more or less quiet.
Annually,
before the 16th February, there rings the bell on the ground floor of
the school. It rings four times to remind of four signers, former
students of the school.
In the J. Janonis' Secondary School, there is
the museum where you can learn many interesting stories about the school
as well as about the signers.
It is said, that M. Biržiška decided to
study law in the school. He went
together with his friend to the Hill of
Salduvė in Šiauliai and swore here to defend Lithuania.
M. Biržiška
kept his promise...
DAS HEILIGE GYMNASIUM ODER WIE WÄCHST DIE FREIHEIT?
Vor der Konzerhalle "Saulė" befindet sich das Gymnasium, das nun den
Namen vom litauischen Dichter J. Janonis (1896-1917), vom ehemaligen
Gymnasiasten, trägt.
Es ist das heilige Gymnasium, das besondere
Verbindung mit dem 16. Februar hat. Das Gymnasium ist aus den Ziegeln
gebaut worden, die hier aus Pašiaušė (Kreis Kelmė) gebracht wurden, als
dort Kloster, Kirche und Schule abgerissen worden waren. In dieses Gymnasium
sind vier Signatare der Akte der Unabhängigkeit vom 16. Februar 1918
gegangen: M. Biržiška (1882-1962), S. Kairys (1879-1964), A. Petrulis
(1873-1928) und J. Vileišis (1872-1942), von denen es drei absolviert
haben. A. Petrulis verließ das Gymnasium, denn er wollte weiter am
Priesterseminar studieren. Als er Priester geworden ist, nahm er sehr
aktiv an der litauischen Tätigkeit teil.
Auch andere Signatare waren
richtig aktive und rebellische Persönlichkeiten. M. Biržiška, einem
ausgezeichneten Schüler, drohte zweimal Gefahr aus dem Gymnasium
ausgeschlossen zu werden: Zuerst (1897) wegen seines Verzichts
Orthodoxenmesse zu besuchen (was obligatorisch war) und dann wegen
seiner aktiven litauischen Tätigkeit. Auch S. Kairys, der andere
künftige Signatar, protestierte gegen Orthodoxenmessen (1897) und wurde
aus dem Gymnasium ausgeschlossen, aber nach einem Jahr wieder
aufgenommen. Nur J. Vileišis war etwas ruhiger.
Im Erdgeschoss des
Gymnasium hängt eine Glocke, die jährlich am 16. Februar viermal zur
Erinnerung an vier Signatare, ehemalige Gymnasiasten, geschlagen wird.
Im Gymnasium gibt es auch ein Museum, wo man viele interessante
Geschichten vom Gymnasium sowie von den Signataren erfahren kann. Es
wird, zum Beispiel, erzählt, dass sich M. Biržiška noch im Gymnasium
entschlossen hat, Rechtswissenschaft zu studieren. Zusammen mit seinem
Freund hat er auf dem Hügel Salduvė von Šiauliai einen Eid abgelegt,
Litauen zu verteidigen.
Er hat sein Versprechen erfüllt...
ŠVENTOJI
GIMNAZIJA ARBA KAIP AUGA LAISVĖ?
Išėjus pro Koncertų salės "Saulė"
duris, nori ar nenori, žvilgsnis nukrypsta į J. Janonio (buvusią
Šiaulių) gimnaziją, turinčią ypatingą ryšį su Vasario 16-ąja.
Neseniai
gimnazijos rūsyje atidengta sienos dalis, kurioje matosi plytos,
atvežtos čia nugriovus vienuolyną, bažnyčią ir kolegiją Pašiaušėje
(Kelmės raj.). Iš šitų šventų plytų ir pastatyta gimnazija, ir tik
trečias aukštas papildytas po karo.
Gimnazija pastatyta ant žemės, kurią
dovanojo miesto garbės pilietės advokatės Gražbylės Veclauskaitės
(1912-2017) senelis Jonas Jakševičius. Gražbylės krikšto tėvas buvo
garsus filosofas Vydūnas, o ji pati miestui dovanojo savo tėvų namus,
kuriuose įsikūręs "Auśros" muziejus. Jos tėvai, advokatas Kazimieras
Venclauskis (1880-1940) ir aktorė bei režisierė Stanislava
Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874-1958), garsūs dar ir tuo, kad išaugino
ne tik dvi savo dukteris (Danutę ir Gražbylę), bet dar per 100 vaikų -
pamestinukų ar našlaičių. Jie taip pat globojo Šiaulių gimnazijos
auklėtinius, jų namuose gyveno J. Janonis. Venclauskiai ne tik
suteikdavo vaikams pastogę, bet ir savo pavardę bei leido juos į
mokslus. Kadangi Šiaulių gimnazija buvo pastatyta ant Stanislavos tėvo
dovanotos žemės, dovanojimo sutartyje buvo įrašyta, kad aukotojo sūnus
ir dar dvi kartos bus atleidžiamos nuo mokesčio už mokslą. Tad vaikai
galėjo mokytis nemokamai. Nors jų buvo labai daug, sutarties buvo
laikomasi.
Ant dovanotos žemės pastatyta gimnazija duris atvėrė 1851 m.
Mokslai vyko rusų kalba, nes Lietuva tuo metu priklausė carinei Rusijai.
Gimnazija caro įsakymu ir prašant Šiaulių dvarininkams buvo atkelta iš
Baltarusijos, kur prasidėjo neramumai. Revoliucingos idėjos, įsikūrusios
ant šventų pamatų, matyt, užkrėtė gimnazistus. Čia mokėsi net keturi
1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai: Mykolas Biržiška (1882-1962),
Steponas Kairys (1879-1964), Alfonsas Petrulis (1873-1928) ir Jonas
Vileišis (1872-1942). Įdomu, kad tuometiniuose gimnazistų sąrašuose buvo
nurodyti ir mokinių luomai: A. Petrulis - iš valstiečių šeimos, S.
Kairys - iš turtingų valstiečių (60 ha žemės), M. Biržiška iš
inteligentų šeimos (tėvas gydytojas, mama - muzikos mokytoja).
Kiek
ramesnis buvo J. Vileišis, anksti tapęs našlaičiu, ir tik brolio Petro
paramos dėka galėjo mokytis į Šiauliuose. Kiti trys būsimi signatarai
buvo labai maištingos asmenybės jau gimnazijoje. M. Biržiška du kartus
buvo šalinamas iš gimnazijos, tiesa, nepašalintas. Pirmą kartą 1897 m.,
kai atsisakė dalyvauti stačiatikių mišiose, o antrą kartą - už
prisidėjimą prie lietuviško vakarėlio organizavimo. Mokėsi jis puikiai,
kaip ir dar du jo broliai - visi trys gyveno Julijono Šalkauskio
namuose.
O štai S. Kairys, kuris 1897 m. taip pat atsisakė dalyvauti
stačiatikių mišiose, buvo net pašalintas iš gimnazijos, bet po metų
grąžintas. Jis taip pat gyveno Šalkauskių namuose ir buvo jų vaikų
korepetitorius.
Trys minėti signatarai baigė gimnaziją, o štai A.
Petrulis paliko ją, nes išvyko tęsti mokslų į Kunigų seminariją Kaune.
Tapęs kunigu, aktyviai skleidė lietuvybę, todėl buvo kilnojamas iš
parapijos į parapiją.
Šioms garsioms istorinėms asmenybėms,
vaikščiojusioms gimnazijos koridoriais, kasmet Vasario 16-osios
išvakarėse suskamba pirmajame aukšte pakabintas varpas. Jis skamba
keturis kartus - kiekvienam signatarui.
Galėtų skambėti ir lauke esantis
varpas, kad ir miestiečiai stabtelėtų išgirdę jo dūžius. Nors galbūt
daugeliui varpo garsas sietųsi su poeto J. Janonio (1896-1917) vardu,
kuris mokėsi gimnazijoje 1913-1914 m. Anot jo sesers Emilijos (po karo
emigravusios į Baltimorę, JAV), jis buvo tylus ir religingas žmogus ir
visiškai ne toks, kokį jį vaizdavo sovietinė valdžia. Ir šeima tikrai
neskurdo, kaip buvo pabrėžiama. Bet J. Janonis, kuriam pradžioje didelę
įtaką darė Maironio kūrybą, tikrai turėjo neeilinį talentą. Matyt, jis
išsilaisvino maištingoje gimnazijos aplinkoje ir išsiliejo maišto
kupinais eilėraščiais. Prasidėjus karui, gimnazija buvo perkelta į
Voronežą, kur J. Janonis tęsė mokslus. Nuo 1916 m. jis apsigyvena
Petrapilyje, kuriame visa galva pasineria į revoliucinę veiklą. Jo
lyrinis talentas sugėrė aštriausias amžiaus problemas. Būties
tragiškumas ir džiaugsminga ateities perspektyva, "galingas optimizmas
J. Janonio kūryboje susiliejo į nuostabų lydinį, kurio lietuvių
poezijoje berods dar niekas nėra pakartojęs" (J. Kubilius):
Ar regėjai
Naujo Ryto rausvą varsą?
Ar girdėjai iškilmingą varpo garsą?
Ar girdėjai
pilną džiaugsmo laisvės dainą?
Juk tai Rytas, Naujas Rytas eina!
(...)
("Naujas Rytas")
Praėjus 9 mėnesiams po tragiškos J. Janonio mirties,
Lietuva tampa nepriklausoma.
Ar šis eilėraštis gali būti himnas naujam
ir nepriklausomam Lietuvos rytui? Sunku pasakyti!
Galbūt tai talentingo
poeto, beje, pasirašinėjusio Vaidilos Ainio slapyvardžiu, nuojauta, kad
turi įvykti epochinis lūžis.
Tiesa, nepriklausomybė buvo užgniaužta po
20 metų. O tada, anot kitos J. Janonio gimnazijos auklėtinės Ievos
Narkutės, "saujoje užgeso rytas" ir prasidėjo "raudoni vakarai" (kaip
vadinasi ir jos daina, žaibiškai išpopuliarėjusi visoje Lietuvoje): "gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų..."
"Aš atgulsiu,
tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano
Lietuva bedale, ar bijai?"
(...) ("Raudoni vakarai")
Gimnazijoje yra
muziejus, kur galima susipažinti ir su šios signatarų kalvės,
ir su
Lietuvos istorija, kurioje tiek aušo naujo ryto varsa, tiek dužo varpas
ir buvo raudoni vakarai... Tai gimnazija, kuri vienus (net keturis
Nepriklausomybės Akto signatarus!) įkvėpė kurti Lietuvos istoriją, o
kitus - ją apdainuoti.
Beje, pasakojama, kad M. Biržiška dar mokydamasis
gimnazijoje nutarė studijuoti teisę ir kartu su savo draugu ant
Salduvės kalno prisiekė ginti Lietuvą. Savo pažadą jis įvykdė!
 |
ŠIAULIAI (LITHUANIA)
Varpas J. Janonio gimnazijos kieme *
The Bell in front of J. Janonis' Secondary School
|
nijo.life@gmail.com
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)