Svečiai iš Liucernos: sveiki atvykę į Lietuvą!

Šiauliai, 2014 gegužės 18

Sveika, Rita!
Gaila, kad neturėsite laiko aplankyti Šiaulių su šveicarišku laikrodžiu rotušės bokšte. Iki susitikimo Vilniuje!     Nijolė                                                                                                                                      

                   

Šiauliai, 2014 gegužės 31  (Su Maironiu Vilniaus universitete)

Miela Rita!

Puiku, kad gražiausią mėnesį gegužį susitikome Lietuvoje ir dar „Graikų mūzų vestibiulyje“ VU Filologijos fakultete. Šio vestibiulio sienas 1969 m. sgrafito technika papuošė žinomas dailininkas R. Gibavičius (1935-1993). Paėjus toliau – kitas to paties autoriaus vestibiulis, kuriame jis nuo 1980 iki 1990 sukūrė 15 istorinių Lietuvai svarbių asmenybių portretų. Miela Rita, jūs sėdite šalia kunigo ir poeto Maironio (1862-1932). Viena jo mėgstamiausių vietų pasaulyje – Liucernos regionas Šveicarijoje, kuriame jis lankėsi nuo 1894 iki 1907. Jo vila St. Charles Hall yra būtent pas jus, Meggene, Bezeholzo gatvėje. Manoma, kad čia parašyti  jo eilėraščiai "Rigi Kulm" (1895) ir "Vakaras ant ežero Keturių Kantonų" (1904).

Keliaujant po Šveicariją teko grožėtis daugeliu vietovių ir miestų – Bernu, Zürichu, St. Gallenu, Ženeva, Baseliu ir kt. Bet Liucerna, apsupta Alpių, skalaujama Keturių Kantonų ežero, krito į širdį iš karto, nors nesupratau kodėl... Tuo metu buvau visiškai pamiršusi Maironio eilėraščius. 
Kai po kelerių metų per Germanistikos kongresą apsigybenau pas Jus, jau buvau prisiminusi, kad Maironis poilsiaudavo Liucernoje, bet dar nežinojau, kad jo vila buvo šalia Jūsų. Kartą po vidurnakčio grįžau namo ir negalėjau atrakinti durų. Atsisėdau ant suoliuko Jūsų gėlyne, laukdama kolegės. Buvo šilta vasaros naktis. Danguje švietė milžiniška mėnulio pilnatis, kurios atšvaistai riedėjo ežero bangomis. Tolumoje paslaptingai dunksojo Rigi Kulm ir Alpės. Sėdėjau, kaip užburta ir supratau, kad neveltui Jūsų gatvė vadinama "Gražaus vaizdo" arba "Grožio blyksnio" gatve (Schönblickstrasse). Matyt šveicariški Maironio eilėraščiai ir gimė tokiomis užburiančiomis valanadomis. Jei būčiau sėdėjusi visą naktį, turbūt it aš būčiau pradėjusi rašyti eilėraščius...
Su geriausiais linkėjimais nuo mūzų          Nijolė  

                     Šiauliai, 2014 birželio 2  (Tarp lietuviškų dievų)

Sveiki, miela Rita!
O šioje nuotraukoje stovite tame pačiame fakultete, tik  kitame vestibiulyje tarp upių ir šaltinių dievo Patrimpo ir likimo deivės Laimos. Tai dvi iš 8 mitologinių figūrų, kurias  mozaikos meistras V. Trušys pavaizdavo savo granito mozaikoje „Iš lietuvių mitologijos“ (1978). Jis gimė 1936 Kaune, Dailės akademiją baigė Vilniuje, o nuo 1961 įsikūrė Šiauliuose.

O štai kitas garsus menininkas P. Repšys 1940 m. gimė Šiauliuose, bet nuo 1960, nuo savo studijų Dailės akademijoje pradžios, gyvena Vilniuje. Beveik dešimt metų (1976 - 1986) jis dirbo universitete prie savo gyvenimo kūrinio – prie freskos „Metų laikai“. Beveik tuo pat metu studijavau VU ir mačiau jį nuolat bėgantį. Jei sustodavo pakalbėti, tai rankos ir net ūsai toliau krutėdavo. Tai nenustygstančio charakterio ir virsmo žmogus, tad nenuostabu, kad ir jo kūrinyje visos figūros juda ir kruta. Freska paimta iš lietuvių mitologijos ir atskleidžia tautinę pasaulio sandaros koncepciją. Sakoma, kas nematė šios freskos, prarado ne vieną grožio blyksnį savo gyvenime. Miela, Rita, jūs esate nutvieksta grožio blyksniais, nes nuotraukoje stovite šio mitologinio pasaulio centre, be to gyvenate „Grožio blyksnių gatvėje“... 
Linkėjimai nuo likimo deivės Laimos       Nijolė

Šiauliai, 2014 birželio 3 (Į žvaigždes)  

Sveika, Rita,

dėkui už žinutę iš Helsinkio. Nenuostabu, kad ten vėsu – juk Suomijoje gyvena Kalėdų Senelis... O iš karštojo Vilniaus dar viena nuotrauka, kurioje fotografuojate senąją observatoriją VU Observatorijos kieme. Viršuje galima pamatyti frizą su 12 Zodiako ženklų ir perskaityti poeto Vergilijaus žodžius, skirtus astronomijai: „Addidit antiquo virtus nova lumina coelo“ („Drąsa suteikė senajai Visatai naują šviesą“) bei dar vieną įdomų įrašą: „Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae. Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra“ („Šis namas yra Uranijos: eikite šalin, niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka žemė: iš čia einama į žvaigždes“). Čia, seniausiame universiteto kieme, kuris savo dabartinę formą gavo 17 a., prisėdome ant suolelio, prisiminėme jūsų namus, šeimą ir Šveicariją. Po to vėl pasinėrėme į senojo Vilniaus  universiteto, įkurto dar 1579 m., praeitį.

Senieji universiteto rūmai sudaro ištisą 16-19 a. pastatų ir 12 kiemų kompleksą. Turbūt įdomiausias įvairių epochų ir net trijų architektūros stilių žaismas jaučiamas Didžiajame arba P. Skargos kieme. P. Skarga (1536-1612), pirmasis universiteto rektorius, turbūt irgi stebėtųsi, kaip puikiai čia dera elegantiškos renesansinės arkados, kuklus ir ramus klasicistinis aulos fasadas bei banguojančios  barokinės Jono bažnyčios ir jos varpinės formos. Jos ir dominuoja kieme, nors barokine bažnyčia tapo tik 18 a. viduryje. Turėjome šiek tiek laiko pasigrožėti didžiuoju bažnyčios altoriumi, kuris yra pasaulinio lygio. Varpinė yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas ir čia liftu pakilome aukštyn link žvaigždžių.

Su žvaigždėtais linkėjimais                                            Nijolė

Šiauliai, 2014 birželio 5 (Barokas)  

Miela Rita,

kai liftu pakylome aukštyn į Jono bažnyčios varpinę, žvaigždžių nepasiekėme, bet Uranijos (Žvaigždžių mūzos) pasaulis jau buvo gerokai arčiau. Prieš mus atsivėrė vienas didžiausių senamiesčių Rytų Europoje (apie 255 ha), apimantis penketą šimtmečių – gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo vystymosi periodus Europos architektūroje. Jūs lankėtės ir Rygoje, ir Taline, tad žiūrėdama į nuotrauką galite pamatyti, kad senamiesčio stogai čia ne tokie statūs kaip ten, kad dominuoja barokiniai bokštai. Vilniaus viduramžių architektūra – gotika – nukentėjo labiau (karai, gaisrai) negu Rygos ir Talino. Vilnius atsistatinėdamas iš esmės virto barokiniu miestu. Sakoma, kad net debesys virš Vilniaus yra barokiniai.

Barokiniame fone švieste šviečia garsiausias gotikos paminklas Lietuvoje Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1581). Kai nuo viršaus pamatėme jos grakščius ažūrinius bokštus, iš karto supratome, kodėl Napoleonas norėjo šį gotikos šedevrą išsivežti ir pastatyti šalia Notre-Dame- katedros Paryžiuje. Bet Onos bažnyčia puikiai tinka ir prie šalia esančios banguojančios gotikinės-barokinės Bernardinų bažnyčios (16. a.). Priekyje šviečia balta gotikinė-renesansinė Mykolo bažnyčia (17 a.) su savo varpine. Gracinga ir lengva varpinės viršūnė gerai dera prie panašios formos fasado kampinių bokštelių ir antrame plane matomų Onos ir Bernardinų bažnyčios bokštų. Pastatai ir bokštai neužstoja vienas kito, o, priešingai papildo taip, kad belieka jais tik gėrėtis. Architektūros linijų ir formų žaismas čia yra tobulas! Nuostabi ir pastatų spalvų dermė pavasarinės žalumos fone! 

Vilniaus architektūrai būdingas glaudus ryšys su gamta, idealus pastatų aukščio mastelis su reljefu, pritaikytas prie žaliojo miesto rūbo. Todėl Vilnius nesupainiojamas su jokiu kitu miestu. Čia atsiveria labai daug tapybiškų perspektyvų ir ši fotografija galėtų būti paveikslas. Bet tai ne paveikslas, tai barokinė realybė, kuria grožėjomės nuo Jono bažnyčios varpinės. Sakoma, kad barokas – šventė, kuri visada su tavimi.

Su šventiniais barokiniais linkėjimais      Nijolė

Meggenas/Liucerna, 2014 birželio 5

Miela, Nijole,

kol mėgavausi atostogomis, mano kompiuteris galėjo pailsėti, o dabar vėl turi dirbti. Jūsų fotografijos labai padeda prisiminti senamiestį, universitetą su įvairių stilių pastatais, Jono bažnyčią, jos varpinę su liftu, o viršuje – kvapą gniaužiantį miesto vaizdą ir keistą "triukšmą", kurį paskui išsiaiškinome! P. Repšio freska „Metų laikai“  – grožio blyksnis... Ir manoji Schönblickstrasse susijusi su gamtos grožiu.

Nustebino jūsų poeto Maironio istorija. Vila St. Charles Hall Meggene, kur jis gyveno, yra tik 5 minutės kelio nuo manęs. Jos paskutinis savininkas buvo siuvinių fabrikantas iš Rytų Šveicarijos, o dabar ji priklauso privačiam fondui. Čia organizuojami koncertai, skaitymai, ekskursijos. Mūsų bendruomenei suteikta privilegija šioje viloje kasmet atšvęsti sausio 1-ąją.

Būtų malonu, jeigu atvyktumėte į svečius. Parodyčiau St. Charles Hall,  Rigi Kulm, paplaukiotume po Keturių Kantonų ežerą. Žodžiu, kviečiu pasivaikčioti Maironio takais. Turime 5 senus  20 a. pradžios garlaivius, kokių niekur Šveicarijoje nebėra. Buvo laikai, kai tokius  garlaivius naikindavo, o šiandien jie  geidžiami kaip niekada.

Su geriausiais linkėjimais                         Rita

Šiauliai, 2014 birželio 6

Miela, Rita,

dėkui už kvietimą pasivaikščioti Maironio takais. Skaičiau, kad viloje yra memorialinė lenta Maironiui, kad ten auga Maironio liepa. Atvykę į Liucerną lietuviai, pavažiuoja kelis kilometrus iki jūsų, iki Meggeno ir vilos kieme mėgsta pakasti gintaro gabalėlius.

Su linkėjimais iš gintarinės Lietuvos                             Nijolė

ANGLIJA*ENGLAND*2014

LIETUVIŠKASIS HAMPŠYRAS / LITHUNIAN * LITAUISCHES HAMPSHIRE

HAMPSHIRE is a county on the southern coast of England (in the South West of London). The county is known for its mosaic of grassland, coniferous and deciduous woods and the hills of the North and the South Downs. It looks like countryside of Lithuania. Because of that Lithuanian expatriates bought in 1955 the Headley Park Hotel "Sodyba" in Hampshire, near Bordon, not far from London. Headley Park Hotel is a 19th century building nestled in 55 acres of beautiful Hampshire countryside. It was called "The Small Lithuania" and serves as a country retreat for Lithuanians living in the UK. There is a hotel with a restaurant, a camping site and like. It is the hub of all cultural activities of Lithuanian community.

 HAMPSHIRE liegt südöstlich von London. Durch ihre Küste und Landschaft erinnert die Grafschaft an Litauen. Ringsum sieht man kleinere oder größere Hügel von North and South Downs, viele Wälder, voll von großen Farnen, alten Bäumen und mächtigen Eichen, die in Litauen so beliebt sind (Eiche ist litauischer Nationalbaum). Hier in der Nähe von Bordon hat die litauische Gemeinschaft im Jahre 1955 ein Stück von etwa 20 Hektar mit einem Gebäude aus dem 19.Jh. gekauft. Lange Zeit wurde dieses Stück Englands "Kleines Litauen" genannt. Jetzt hat es den Namen Headley Park Hotel "Sodyba". Da gibt es ein Hotel mit Restaurant, eine Bibliothek. Hier feiert litauische Gemeinschaft von England ihre Feste.

"The Small Lithuania" (Headley / Bordon)

Lithuanian House (Headley / Bordon)

Hampšyro grafystė yra į pietvakarius nuo Londono. Jos plotas 20 kartų mažesnis už Lietuvą - vos 3.769 kv. km,  bet čia gyvena apie 1.700.000 gyventojų (vos du kartus mažiau nei pas mus!). Sunku tuo patikėti, kai esi šios grafystės centre, pvz., BORDONE, ir  aplinkui matai vien senus miškus (kuriuos taip mėgsta anglai), miestelius tarp medžių ir vėl miškus, pilnus paparčių ir...  ąžuolų.

Bordon. Woolmer Forest

Bordon: Typical English Houses (Terrace)

Peizažas lietuviškas ir, pasirodo, dėl šios priežasties Anglijos lietuvių bendruomenė čia dar 1955 m. nusipirko sodybą, kurią vadino "Mažąja Lietuva". Šiuo metu ji vadinama Headley Park Hotel "Sodyba" (www.headleypark.co.uk). Čia yra viešbutis, biblioteka, kavinė, čia lietuviai švenčia savo šventes. Brangokas ir maistas, ir viešbutis (para nuo 65 iki 95 svarų- kaip karališkame viešbutyje Portsmouthe). Internete (www.anglija.lt /2013-02-13) radau straipsnį apie nelengvą finansinę sodybos padėtį ir kvietimą padėti. Komentarai po straipsniu negailestingi: brangu, stačiokiškas aptarnavimas, bankrutuokit, jei nemokate tvarkytis. Ir tik vienas komentatorius bando atskleisti priežastis, tarp kurių ir intrigos angliškame lietuvių dvare. Nuvykstu į sodybą pati: buvau maloniai sutikta, tačiau lankytojų nemačiau. Apskritai, kur tie žmonės šitoje ankštoje grafystėje? Galbūt jos administraciniame centre Winchesteryje?

Winchester: Abbey Garden, Summer 2014

Nusiperku savaitinį autobuso bilietą už 21 svarą ir keliauju į WINCHESTERĮ. Važiuoju tarsi maršrutiniu miesto autobusu, nes užsukame į visus pakeliui esančius miestelius. Keliai vingiuoti, apaugę senais medžiais, kurių šakos su trenksmu šluoja autobuso stogą. Vairuotojo tai netrikdo, o norinčiam susipažinti su Anglija įdomu. Jeigu tikėti informacija, tai į Winchesterį keliauju per vaizdingiausią Hampšyro grafystės dalį, kuri tęsiasi nuo Šiaurinio Daunso (North Downs) aukštumos  iki Salisbury'o lygumos. Štai ir Winchesteris (apie 117.000 gyv.) - senoji Anglijos sostinė (10-11 a.) ir buvusi anglosaksų karalystės karaliaus Alfredo Didžiojo (848-899) rezidencija. Beje, vienintelio anglų karaliaus praminto Didžiuoju. Tai vienas istoriškiausių Anglijos miestų. Istorijos dūrį pajunti vos išlipęs iš autobuso ir bandydamas prasmukti pro Alfredo Didžiojo kalaviją, kuriuo jis smogia didingai stovėdamas ant postamento miesto centre. Atsitoki, pakeli galvą ir gauni kitą istorijos smūgį nuo įspūdingos miesto Rotušės vaizdo (Guildhall, 1871 m.). Atsikvėpi šalia esančiame Turizmo informacijos centre. Tarp daugybės galimybių siūlomas ir savarankiškas pasivaikščiojimas po miestą aštuntuko forma, t. y. dviem istorijos ratais. Pasiimu informacinę brošiūrą ir - pirmyn karaliaus Alfredo takais, kur pradėjo plakti miesto istorijos širdis. Nuo Alfredo paminklo ir jo paskutinę poilsio vietą įamžinusio sodo (Hyde Abbey Garden) takas veda palei čiurlenančią Itcheno upę iš vienos pusės ir galingos viduramžių miesto sienos iš kitos pusės. Keliauju pro buvusių Vyskupų rūmų griuvėsius (Wolvesey  Castle, 1110 m.), seniausią Anglijos mokyklą - Winchesterio koledžą (įkurta 1382 m.) iki pat Winchesterio katedros (1079 m.), įspūdingiausios Hampšyre ir ilgiausios Europoje. Visur ant vertingiausių paminklų trumpa informacija ir - visur gėlynai... Toks istorinis

Winchester: Wolvesey Castle (1110)/ Cathedral (1079)

pasivaikščiojimas po gėlių oazę - tikra vasaros atgaiva. Prie Katedros baigiasi pirmasis istorijos ratas ir čia siūloma atsipūsti. Kas užkandžiauja čia pat ant vejos, kas eina į šalia esančią Katedros savitarnos valgyklą, iš kurios sodelio ir terasos atsiveria puikus katedros vaizdas - savotiškas perliukas! Išgeriu kavos terasoje ir turiu pakankamai jėgų sukti antrąjį istorijos ratą po aukštutinį miestą. Einu Turgaus gatve, pro miesto Istorijos muziejų (užbėgu, nes nemokamas), pro St. Lawrence bažnytėlę ir prisėdu ant kažkokio kryžiaus laiptų kaip ir kiti miestelėnai. Pasirodo, tai - Buttercross (14 a.) ir viduramžiais tokie kryžiai žymėdavo prekyvetės vietą Anglijos miestuose. Prieš akis - pagrindinė miesto gatvė High Street, kurioje šurmuliuoja turgus. Žvilgteliu aukštyn  į seniausią miesto laikrodį ir matau, kad užsisėdėjau. Kylu ir einu prie Vakarinių miesto vartų. Pasukusi į kairę suprantu, kad prieinu kažką karališko. Pro senųjų Winchesterio rūmų griuvėsius (1066 m.) skubu į Didžiąją menę (The Great Hall), vienintelę išlikusią 13 a. perstatytos pilies dalį. Čia buvo karališkojo gyvenimo centras. Visi (taipogi ir aš) fotografuojasi prie legendinio Artūro stalo, pakabinto ant sienos 1453 m., kurį esą pagamino burtininkas Merlinas - gal jis turi kokių magiškų galių? Toliau lauke - Viktorijos laikų sodelis, iš kurio laipteliai išveda į didžiulę erdvę, užpildytą masyviais pastatais. Čia įsikūręs Karinio muziejaus kompleksas, susidedantis net iš penkių muziejų. Viename iš pastatų įkomponuotos buvusių karaliaus rūmų kolonos - tiek teliko iš  rūmų, kurie sudegė. Bet karališkai trykšta fontanai ir žydi gėlynai. Toliau - siauros gatvelės atveda prie Katedros, kur baigiasi ir  antrasis istorijos bei žydėjimo ratas. Staiga išgirstu audringas turistų ovacijas: prie Katedros privažiuoja vestuvinė karieta, iš kurios plaikstosi jaunosios nuometas... Winchesteris, kartais dar vadinamas angliškuoju perlu, visgi yra antras miestas po Londono, kurį reikėtų aplankyti Anglijoje. Tai ir senovė, ir tai, ką geriausio gali pasiūlyti miesto gyvenimas ir kaimo idilė.

Alton: Centre / St.Lawrence Church (11 cent.)

Grįžtant iš Winchesterio išlipu ALTONO miestelyje  (17.816 gyv.). Kad tai senas miestas liudija ir pavadinimo kilmė ("Old Town"), ir bažnyčia (St. Lawrence Church, 11 a.) ir jau 1000 metų kas savaitę vykstantis turgus. Netoli bažnyčios aptinku nedidukę nemokamą Alleno galeriją (Allen Gallery), kurioje nustebina vertinga Anglijos, Europos ir Tolimųjų Rytų  keramikos ir porceliano kolekcija. Galerijos pastatai (16-18. a.) supa kamišką gėlių darželį, kuriame neseniai darbavosi dailininkė iš Japonijos. Jos miniatiūrų paroda "Japoniškas sodas" kaip tik vyko galerijoje. Parodos kuratorius, pasirodo, buvęs Lietuvoje, tad apsikeičiame lietuviškais ir angliškais įspūdžiais. Lietuva, Anglija, Japonija - koks didelis pasaulis gali tilpti mažame angliškame sodelyje, jeigu sugebi mąstyti plačiau. Matyt todėl anglų rašytoja Jane Austen (1775-1817) savo paskutinius 8 gyvenimo metus praleido už kelių mylių esančiame CHAWTONE (500 gyv.), o  garsus angliškojo naturalizmo pradininkas Gilbert White visą gyvenimą tapė šalia esančiame SELBORNE (apie 1000 gyv.). Tai miesteliai, skendintys gėlėse ir ramybėje, puoselėjantys garsiųjų žmonių sodybas.

Selborne: House of G. White

Petersfield: Gallery of F. Twort

Pervažiavus miško masyvą, kuris skiria Šiaurės ir Pietų Daunso aukštumas - kitas į Altoną panašus miestelis PETERSFIELDAS (14.000 g.) (www.visitpetersfield.com). Senovę išduoda turgaus aikštėje stovinti masyvi to paties normanų laikų bažnyčia (St. Peter Church), čia pat prasideda centrinė gatvė High Street. Priešais bažnyčią gėlese paskendusi nemokama dailinikės  Flora Twort vardu pavadinta galerija. Čia ji gyveno 40 metų ir piešė tai, ką matė aplinkui. Jos paveikslai  "primena tai, kas jau prarasta",- kaip ji sakė prieš savo mirtį 1985 m. (mirė 91). Čia yra ką piešti ir tuo įsitikini užlipęs į netoliese esančią aukščiausią Pietų Daunso kalvą (Butser Hill, 270 m).

Landscape between Alton, Chawton, Selborne and Petersfield

 G.White (1720-1793, the first great English naturalist), F.Twort (1893-1985, English painter), J.Austen (1775-1817, English novelist, lived in Chawton) loved their home and the landscape around them

Už 12 mylių nuo Petersfieldo tarp kalvų atradome dar ir LIPHOOKĄ (apie 8.000 gyv.), dar vieną anglišką miniatiūrą, snaudžiančią gėlėse. Jei geriau paieškočiau, tai turbūt ir čia rasčiau kokį muziejų, kur saugoma tai, ko kitur Anglijoje, gal net ir Europoje nebėra. Unikalus tas anglų potraukis prie viso, kas sena: senų namų ir dvarų, senų medžių, senų daiktų, sendaikčių turgaus ar parduotuvės... 

Liphook: Village centre

Liphookas yra ant trijų grafysčių ribos. Užlipus ant bet kurios kalvos, matosi tiek Survėjaus, tiek Sussexo grafystės miškai. O čia - dar mieguistas centrinis Hampšyras, užsupuotas ošiančių miškų ir vos vos banguojančių Šiaurės ir Pietų Daunso kalvų. O kur visgi yra žmonės, kurie šioje ankštoje grafystėje turėtų knibždėte knibždėti? Pasirodo, kad didžioji dalis susikoncentravusi Šiaurės Rytuose, nes iš čia ranka pasiekiamas Londonas ir pajūrio zonoje apie Southamptono ir Portsmoutho uostus. Svarstau, kur pirma važiuoti su tuo pačiu bilietu už 21 svarą?

Traukia pajūrys, tad ir "šaunu" į SOUTHAMPTONĄ (Soutamptonas, apie 240.000 gyv.), svarbiausią Anglijos uostą nuo normanų laikų (www.discoverysouthampton.co.uk/visit). Lyg jūroje būtų mažai vandens, ties uostu įteka dar dvi upės - Test ir Itchen ir sudaro vandens baseiną Southampton Water.

Medieval Southamton: All the Kings and Qeens of England, from Henry II to present Queen, have passed through the central arch of Bargate, one of the finest medieval city gates in the UK .

The Bargate (1200)

The medieval city wall / The Solent

Jo vanduo ne toks sūrus kaip Solento, bet aš einu prie jo, ten kur atsiveria vartai į pasaulį. Iš čia 1620 laivais iškeliavo pirmieji anglų piligrimai  į Ameriką.  O 1912 balandžio 10 d. Solento įlanka didingai išplaukė TITANIKAS ir savo tragedija amžiams paženklino miestą. Apie 500 miesto šeimų neteko  savo narių. Bet buvo ir laimingųjų...  Pasakojama, kad penki  "Titaniko" ekipažo nariai, tarp jų net trys broliai, užšventė  pabe "The Grapes" ir  pavėlavo į laivą. Ir šiandien šioje aludėje galima atsigerti alaus, o jeigu netikėtai užšvęstum - gera lemtis...

 Southamton: The sea city and leading port of UK 

Southampton has become synonymous with the TITANIC. The ill-fated ship set sail from here to New York April, 1912. / The city is associated with the Giant Anchor too. It is one of a pair that hung on each side of the ship which made its maiden voyage from here to New  York May, 1969. 

Pub "The Titanic" in the Old Town

Giant Anchor (13 tonne, 4.3 m by 2.7 m)

Minint 100-ąsias "Titaniko" metines 2012 m. pastatytas naujas Jūrininkystės istorijos muziejaus pastatas, man primenantis skylantį laivą. Ypač, kai virš jo buriais ima suktis žuvėdros... Bet jos mielai krykštauja ir virš kitos miesto įžymybės - BARGATE (1200 m.). Nuo viduramžių laikų iki pat 1930 m. tai buvo pagrindiniai vartai į miestą. Pro jų centrinę arką yra praėję visi Anglijos karaliai ir karalienės nuo Henry II iki šių dienų. Praėjusi pro šią istorinę arką atsiduriu senamiestyje:  čia neįtikėtinai daug išlikę senųjų pastatų. 14 a. miestą juosė 12 km siena su 29 bokštais ir 11 vartų. Dar ir dabar išliko šiauriniai ir vakariniai sienos fragmentai, 13 bokštų ir 6 vartai. Siena tai vingiuoja ištisai, tai vėl išnyra ties kokiu moderniu pastatu. Galima užlipti ant jos kuorų ir dairytis į visas puses. Šiaurinės sienos  kuorais, esančiais šalia Bargate, nueinu  į Arundelio bokštą (1290 m., 60 pėdų).  Priekyje -

WestQuay Shopping Centre (2000)

didžiulis prekybos ir paslaugų centras WestQay, esantis  netoli centrinės pėsčiųjų gatvės High Street, prie kurios prigludę net 7 angliško stiliaus parkai. Pastatytas 2000 metais, kai daug kur Anglijoje "dygo" tūkstantmečio tiltai, jis simbolizuoja naują kryptį - norą  tapti "Naujojo tūkstantmečio miestu". Nuo Arundelio bokšto gali matyti tiek pulsuojantį naująjį gyvenimą, tiek senamiesčio bokštus, tiek uostą, kuriame, kuriame puikavosi "Titaniko" dydžio kruizinis laivas. Southamptonas yra Europos  kruizinių laivų sostinė, antras pagal dydį konteinerių perkrovos uostas Anglijoje, o miesto viduramžių siena bei Bargate'o vartai vieni įspūdingiausių Anglijoje. Bet ar ne tas saldus troškimas būti "-iausiu" nuskandino"Titaniką"? O tolumoje virš Solento buvo susikaupę debesys. Vėjas juos išvaikydavo, šyptelėdavo saulė mėlyname danguje, bet ją tuoj uždengdavo dabesys. Southamptonas liko atmintyje kaip titaniškų debesų miestas...

Portsmouth - the great waterfront and only island of the UK

Its is associated with the finest maritime heritage in the world (famous historic warships Mary Rose, HMS Warrior 1860, HMS Victory, the Royal Naval Museum) and the best viewing tower in the UK - Spinnaker Tower

Portsmouth: HMS Warrior 1860

Spinnaker Tower (2005, 170 m)

Visiškai kitoks PORTSMOUTHAS 

 (apie 205.000 gyv.), vienas šilčiausių JK miestų,  įkurtas 1180 m. (www.visitportsmouth.co.uk). Jis gali pasiūlyti kiekvienam pagal poreikius: vaikštinėk sausuma, plauk jūra, eik krantine tarp jūros ir sausumos, kilk pasivaikščiot debesimis Spinnakerio bokšte. Bet dažniausiai visi traukia prie jūros.Tai vienintelis Anglijos miestas-sala ir jis yra tiesiog suaugęs su jūra. Atsikeli ryte ir eik vaikštinėk pajūrio krantine ištisas mylias iki pat vakaro. Tiek laiko neturiu, tad pradedu nuo Southea, nuo pusiaukelio ir suku į dešinę link senamiesčio, visą pakrantę į kairę nuo Southea iki Eastney pasilikdama ateičiai. Southsea pakrantėje yra visko: parduotuvių, parkų, jūros atrakcijų. Pliažų zonos nusidriekusios palei visą pietinį Portsea salos pakraštį  nuo senojo Portsmouth iki Eastney. Kavinių įvairovė svaigina ne mažiau nei kavos aromatas. Sunku apsispręsti, ar atsigerti išsinešamos kavos atsisėdus ant jūros kranto ar gerti kavą tiesiai ant jūros kranto esančioje kavinėje. Čia puiki vieta stebėti laivus arba tiesiog žiūrėti į Lamanšo bangas ir skraidančias žuvėdras... Nenusprendžiu nieko, tad nusiperku ledų. Ėjau mėgaudamasi jais saulėta Southsea promenada ir vėl negalėjau apsispręsti: kur žiūrėti - į dešinę, kur driekiasi žydinti parkų oazė ar žvelgti į jūrą, į Solentą, Europos gyvybingiausią vandens kelią. Kol valgiau ledus, pro šalį taikiai praplaukė ir jachtos, ir keltas, ir tanklaivis, ir karinis laivas. Kadaise šiam miestui teko gintis ir nuo aršių įsibrovėlių iš jūros. Tai liudija pakrantėje išlikusi pilis (Southsea Castle, 1544 m., pastatyta karaliaus Henry VIII) bei gynybiniai bokštai (Round Tower, 1490 ir  Sqare Tower, 1494). Vaikštant aplink pastarąjį dar sustojau pasigrožėti praplaukiančiu kruiziniu laivu, o atsisukus į sausumą pastebėjau bažnyčių bokštus.

 Portsmouth: 1700 years history and modern life for everyone

Portsmoutht is famous for its medieval Castle and Towers, Georgian buildings (St Georges Church, 1754) two Cathedrals - St Tomas' (Anglican, 1188), St John's (Catholic, 1882) and modern Esplanades/ Promenades

Millennium Promenade

Around St Georges Ch. (1754)

Netoliese senamiestyje yra seniausias miesto kultinis pastatas - St. Thomas' anglikonų katedra (1188 m.). Kiek toliau - 19 a. prancūzų gotikos stiliaus Katalikų katedra (St. John's). Užtikau ir Šv. Jurgio bažnyčia (1754 m.), įdomus Georgian stiliaus pastatas. Šis miestas vadinamas dviejų katedrų, bet aš jį pavadinčiau trijų katedrų miestu. Prie katedros priskirčiau ir Anglijos nacionaline ikona tapusį Spinnakerio bokštą, kuris atsiveria netikėčiausiose miesto erdvėse. Einant pakrante jį visą laiką mačiau priekyje - plevėsavo kaip balta burė tolumoje. Spinnakerio bokštas (2005 m.) (www.spinnakertower.co.uk) iš tiesų vaizduoja spinakerį, lengvos medžiagos burę, kuri išsipučia net nuo silpno vėjo. Šis 170 m. bokštas - aukščiausias  apžvalgos pastatas Anglijoje, aukštesnis negu Londono apžvalgos ratas ar Big Benas. Jei nori pasivaikščioti debesimis, tai kilk liftu link apžvalgos aikštelių, kurios yra maždaug 100 m aukštyje. Šalia Spinakerio - keltų prieplauka, jei nori plauk į jūrą, jei nori, grožėkis legendiniais laivais, čia pat išmetusiais inkarus: Nelson's HMS Victory,  Mery Rose ir HMS Warriors 1860. Iš tolo pamačius pastarąjį pagalvojau, kad šis didingas burlaivis gražiausia iš tų, kuriuos šiandien mačiau ir panorau nusifotografuoti. Pasirodo, čia prasideda garsioji  Historic Dockyard (www.historicdockyard.co.uk), kuriai priklauso jau minėti pasaulinio garso laivai ir Nacionalinis karališkojo laivyno muziejus, atspindintis 800 m. laivininkystės istoriją ir dabartį. Portsmouthas patraukia viskuo, bet nesu mačiusi miesto, kuris būtų taip sėkmingai integravęs jūrą į savo gyvenimą.

Bet jei visgi prisisotinai jūra, nerk į sausumą, į miesto centrą - The High Street, kur apie 200 parduotuvių ir garsioji prekybinė gatvė Cascades (kaskados) su žinomiausiais JK prekių ženklais. Be to būtinai aplankyk Portsmouthe gimusio  Charles'o Dickens'o (1812-1870) muziejų ir prisimink jo su humoru ir begaline šiluma papasakotą Oliverio Tvisto  (Oliver Twist) istoriją. Iš berniuko Oliverio gyvenimas atėmė viską: motiną, namus, valgį, bet neatėmė švelnios širdies, kuri jį atvedė į laimę gyvenimo pabaigoje. Man atrodo, kad toks ir yra Portsmouthas: čia visi sunkumai priimami žaismingai su šūkiu "Gyvenk ir gyvenimas tau nusišypsos". Nors žmonių pilna, bet lengva kvėpuoti, net debesys virš miesto lengvi barokiniai. Priešingai nei tie sunkūs neišvaikomi debesys virš Southamptono, kur matyt nuolatos kaupiasi  liūdnoji "Titaniko" aura... Bet abiems uostams būdinga kosmopolitinė energija. Jie tarsi antipodai mieguistiems provincijos miesteliams grafystės centre. Papildoma energija pasiekia ir iš Londono, iki kurio vos valanda kelio...

Basingstoke and Aldershot

Basingstoke: Festival Place (2002) - all at once in the city centre - with a multitude of places to shop, to eat, to drink, to relax, to pray and to die too. / Aldershot: Proud to be the home of the British Army

Festival Place (2002)/ St Michel Ch. (16th cent.)

Welcome to Aldershot!

Londono įtaka ypač juntama Hampšyro šiaurės rytuose. Mano bilietas už 21 svarą galioja ir čia, tad iš Bordono nukeliauju ir į BASINGSTOKE (apie 85.000 gyv.), didžiausią šio regiono miestą. Autobusų (o taip pat šalia esanti geležinkelio) stotis yra pačiame miesto centre. Tad išlipusi žengiu tiesiai į didžiulį prekybos ir paslaugų centrą Festival Place (2002 m.) - kaip Šiauliuose į "Saulės miestą" tik didesnių mastelių. Čia telpa ne tik parduotuvės, bet ištisa kavinių galerija, virš kurios galėtų būti užrašas, kurį pamačiau vėliau virš vienos kavinės miesto centrinėje pėsčiųjų gatvėje: "One cannot think well, love well, sleep well, if one has not dinned well" (Virginia Woolf). Be to čia yra ir didžiuliė biblioteka, pavadinta Discovery Centre. Kas keičiasi knygas, kas sėdi prie kompiuterių (Wi-Fi nemokamas), kas perka suvenyrus. Vaikai siaučia jiems skirtoje dalyje, kur pilna žaislų - kas įprasta Anglijos bibliotekose. Kol gėriau kavą iš automato, peržvelgiau garsiausius angliškus dienraščius: ištisi vidurvasario puslapiai skirti 100-osioms Pirmojo pasaulinio karo metinėms. Išėjusi pro pirmą pasitaikiusį išėjimą į gatvę patenku tiesiai į... senas kapines su jau išsitrynusiais užrašais ant paminklų ir šalia jų esančią 16 a. bažnyčią (St. Michel Ch.). Bažnyčioje groja vargonai, moterys tvarko altorių ir kviečia užeiti. Uždegu žvakę - jos ramiai plazdanti liepsna rodo, kad protėvių vėlės visiškai nepyksta, atsudurusios kunkuliuojančio gyvenimo centre...  Basingstoke dažnai ir klaidingai laikomas nauju miestu. Iš tikro jis jau nuo 13 a. garsėjo savo turgumi, bet pradėjo greit augti 1960 m. susitarus Hampšyro ir Londono valdžiai. Vėliau aplankysiu  istorinį miesto centrą su turgaus aikste, ir miesto istorijos muziejų (Willis Museum), ir net gyvosios istorijos muziejų (www.milestones-museum.com), kur už kelionę į praeitį jau reikia susimokėti 9 svarus. Bet dabar dar tęsiu pasivaikščiojimą po dabartį. Už bažnyčios randu didžiulę aikštę su fontanais, po kuriuos šokinėja vaikai, o šalia ant pievučių gulinėja jų tėvai. Dar toliau vienas iš daugelio parkų. Žodžiu, šiame žaliame mieste viskas, ko reikia žmogui, yra viename. Tai paprastas tarsi vaikiška atvirutė ir labai patogus gyventi miestas šalia Londono.

Netoli Basingstoke yra karinis enklavas ALDERSHOTAS  (Olderšotas). Tai britų armijos būstinė ir prie stoties pasitinka patranka, tiesa, apsodinta gėlėmis. Dar 1854 čia gyveno vos 800 gyventojų. Kai britų armija Aldershote įkūrė karinį miestelį, gyventojų skaičius šoktelėjo apie 50 kartų. Žinojau Hampšyro etninę sudėtį (96.7% - baltieji, 1.3% Azijos gyventojai, 0.8% - mišrūs, 1.2% - kiti /2011m/), bet Aldershotui ji netinka. Čia į akis krito ne baltųjų, o Azijos gyventojų (ne kinų, bet uzbekų ar tadžikų) gausa.  Sunku pasakyti, su kuo tai susiję - gal uzbekų ar tadžikų generolai su žmonomis atvyko mokytis anglų kalbos? Tai nėra miestas, kurį būtina aplankyti, bet jis papildo Rytų Hampšyro spalvas dar vienu tonu.  Čia jau gali pajusti tą daugiaspalvę energiją, kuri ypač būdinga Londonui. Čia mažai erdvės, daug kosmopolitizmo, čia  ryškiau nei balta šviečia kitos pasaulio spalvos...

HAMPŠYRO KAIMYNAI (1) / HAMPSHIRE's NACHBARN * NEIGHBOURS (1)
 

VOKIŠKASIS SURĖJUS / DEUTSCHES * GERMAN SURREY

Surrey is East Neighbour of Hampshire. I visited 3 of 5 cities (HASLEMERE, GUILDFORD, FARNHAM) whitch is offered to visit in Surrey at first and was surprised to discover German signs. The English Tudor Cottages remind me of German half-timbered houses  ("Fachwerkhäuser"). The cities have Twin Towns in Germany: Haslemere - Horb am Neckar, Farnham - Andernach am Rhein, Guildford - Freiburg. The mayor part in bringing the twinningt was played by Mrs. Dorothy Elchlepp, a remarkable English Lady who had merried Paul Elchlepp, a pharmacist in Freiburg, in 1936. She moved to Freiburg and was after the Second World War  "Mutter der Verständigung" ( “mother of the understanding”) between the English and German people.

Surrey ist der östliche Nachbar von Hampshire. Ich habe 3 (HASLEMERE, GUILDFORD, FARNHAM) von 5 Städten besucht, die zuerst zum Besuch in Surrey angeboten werden. Da habe ich zu meinem Erstaunen auch deutsche Spuren entdeckt. Die Tudor-Häuser hier erinnern mich  an deutsche Fachwerkhäuser. Alle 3 besuchten Städte haben Partnerstädte in Deutschland: Haslemere - Horb am Neckar, Farnham - Andernach am Rhein. Guildford une Freiburg verbindet nicht nur Parnerschaft, sondern auch eine Liebesgeschichte: 1936 hat  P. Elchlepp, Pharmazeut aus Freiburg,  englische Lady Dorothy geheiratet, die dann nach Freiburg umgezogen ist und nach dem Zweiten  Weltkrieg "Mutter der Verständigung" zwischen dem englischen und deutschen Volk geworden ist.

Haslemere: High Str.

SURĖJUS (www.visitsurrey.com) yra rytinis Hampšyro kaimynas, daugiau nei dvigubai mažesnis už jį (1.663 kv. km), bet gyventojus taip pat skaičiuojantis milijonais (1.435 mln. gyventojų 2011 m.). Net nebepatogu lyginti su Lietuva -  gyventojų tankumas Surėjuje lietuviui sunkiai įsivaizduojamas.  Be to tai - miškingiausia Anglijos grafystė, tai kur gyvena žmonės - inkiluose medžiuose?

Į Surėjų pirma nukeliavau ir tik po to išsiaiškinau, kad ten buvau. Gavau patarimą būtinai nuvykti į Guildfordą. Kadangi mano bilietas už 21 svarą tiko, išsiruošiau į kelionę. Reikėjo perlipti nedideliame miestelyje HASLEMERE (apie 12.000 gyv., www.haslemere.com)  prie rotušės (Town Hall, 1814 m). Iš karto pastebėjau, kad čia kažkas kitaip. Nutariau paaukoti valandą ir patraukiau į centrinę ir seniausią miesto dalį - High Street. Nustebino senieji pastatai (14-15a.), primenantys vokiškus fachverkinius namus, tik labai jau rafinuoti fachverkų ornamentai. Netoliese pastebėjau dar vieną vokišką detalę - rodyklę su užrašu: "Iki miesto partnerio Horb am Neckar Vokietijoje 734 kilometrai". Įdomūs ir 19 a. pab. - 20 a. pr. pastatai. Pasirodo, tuo metu atsirado galimybė greit nuvykti traukiniu į Londoną ir miestelis tapo patrauklus gyventi. Haslemere iš tikro traukia, norisi pabūti ir pasimėgauti šio tradicinio angliško miestelio atmosfera. Prisėdu atsigerti kavos po kažkokiu senu plačiašakiu medžiu, po kuriuo telpa ir kavinės staliukai, ir tradicinė angliška pašto dėžutė-kolona, ir autobusų stotelė su užrašu REQUEST STOP. Vadinasi, autobusas čia stoja tik pakėlus ranką. Jei būtų "BUS STOP", autobusas stotų visuomet. Jau žinau - stotelių užrašus Anglijoje reikia atidžiai skaityti. Gerdama kavą vis galvojau, kas čia yra kitaip nei ankščiau matytuose miesteliuose? Senoji architektūra? Vokiški motyvai? Bet staiga išniręs autobusas nutraukė apmąstymus ir  nuo kavinės staliuko teko šokti tiesiai į jį. Didžiuliu greičiu lėkėme per miškais apaugusias Pietų Daunso kalvas ir  kaip mat atsidūrėme Guildforde.

Guildford:High Str. / St Mary's Ch. (1050)

Guildford: Around Castle (1300)

GUILDFORDAS (66.773 gyv.) yra istorinė Surėjaus grafystės sostinė, kuri vėliau buvo perkelta į Kingston upon Thames. Kadangi pastarasis miestas nuo 1965 priklauso Didžiajam Londonui, sostinę galvojama vėl perkelti. Bet Guildfordas (www.visitguildford.gov.uk) ir be oficialaus statuso gyvena sostinės ritmu. Tai pajunti vos išlipęs autobusų stotyje, kuri (kaip ir geležinkelio stotis) yra miesto centre. Gali žengti tiesiai į didžiulį prekybos centrą. Arba per vieną jo išėjimų išeiti į pagrindinę gatvę High Street, kur Nr. 155 turi būti Turizmo informacijos centras (TIC). Kadangi tradiciškai angliškai ir čia ant namų nėra numerių, tai tiesiog einu pirmyn grožėdamasi aukštai priekyje kabančiu laikrodžiu. Prieinu Guildford Guildhall (16a.), kurio fasadą ir puošia mano nusižiūrėtas laikrodis, pasirodo, pagamintas dar 1683 m. Einu link priekyje šviečiančių bokštų: kairėje užrašas ant sienos informuoja, kad šiame pastate (Jacobean building, 1619 m.) yra senelių namai (Abbot's Hospital). Priešais ant aukštos kalvos - raudonas anglikonų bažnyčios pastatas (Holy Trinity Church, 1763 m.). Užkopiu laiptais ir prisėdu ant vieno iš

Guildford: Castle (1300)

suoliukų: kas čia užkandžiauja, kas skaito laikraščius, kas tiesiog stebi miestelėnus High Street, kuri čia ir baigiasi. Kadangi TIC praėjau, tad grįžtu atgal ir pagaliau randu jį. Kaip galėjau praeiti pro tokį gražų miestelėno namą (17 a.)?  Apžiūriu TIC viską, ką siūlo: vietinių meistrų suvenyrus,  parodą, sodelį, kur yra ir kavinė. Kol valgau kažkokį naminį pyragą, vėl apima jausmas, kad čia kažkas kitaip. Pavartau gautą informaciją apie Guildfordą ir suprantu, kad viską, kas būtina  aplankyti gražiausioje miesto gatvėje High Street, jau aplankiau. Tad leidžiuosi gatve link pilies, vis žvilgtelėdama į priekyje dunksančias kalvas. Dėmesį patraukė kairėje po didžiule arka įkomponuoti du herbai  (1979 m.) - Guildfordo ir Pietų Vokietijos miesto Freiburgo, o ant sienos - Freiburgo katedros atvaizdas.  Pasirodo, kad Freiburgas ir Guildfordas yra miestai partneriai. Šios partnerystės iniciatorė anglų ledi Mrs. Dorothy Elchlepp, ištekėjusio 1936 m. už farmacininko P. Elchleppo iš Freiburgo. Ji buvo vadinama "Mutter der Verständigung", nes stengėsi sutaikyti dvi tautas, kas po karo buvo nelengva. Man tai - siurprizas, nes teko studijuoti Freiburge! Leidžiantis žemyn pavyko nepražiopsoti dar vienos miesto įžymybės - 13 a. pusrūsių, kur viduramžiais buvo prekiaujama vynu, brangiais rūbais ir šilku. Tuomet Guildfordas gyveno labai pasiturinčiai. Tiesa, miestas garsus ir karalienės Viktorijos bei karaliaus Jurgio epochomis (18-19 a.), bet dar grįžkime į viduramžius ir aplankykime seniausią miesto bažnyčią St. Mary's Church (1050 m.) ir Guildfordo pilį (1300 m.) su neįtikėtinais gėlynų ornamentais aplinkui. Pilies lankymas nemokamas, bet užlipkime už 3 svarus į bokšto viršūnę, iš kur atsiveria miesto panorama. Visgi žymiai įspūdingesnė (ir nemokama) panorama atsiveria nuo kitos kalvos (Stag Hill), ant kurios stovi naujoji  Guildfordo katedra (pradėta statyti 1936,  baigta tik 1961, nes sutrukdė karas). Tai - viena jauniausių Anglijos katedrų ir joje unikaliai dera senosios gotikos tradicijos ir modernios 20 a. konstrukcijos. Bokšto viršūnėje visą pasaulį laimina elegantiškas auksnis  angelas, kuris ilgai lydėjo išvykstant. 

Į Bordoną nutariau grįžti greitesniu keliu  per FARNHAMĄ (38.000 gyv., www.farnham.gov.uk), bet

Farnham: City Centre

tas "trumpiau" užtruko gerokai ilgiau. Nes čia tikrai nesitikėjau rasti nei virš miesto stūksančios didingos pilies, nei 12 a. senovinės bažnyčios (St. Andrew's Church), nei tokio kiekio istorinių pastatų, nei tiek gėlių. Pasirodo, miestas įkurtas dar 12 a. ir buvo Winchesterio vyskupo rezidencija. Vyskupas 800 metų rezidavo būtent pilyje (1138 m.), kuri yra vienas seniausių pastatų Surėjuje. 18 a. miestas suklestėjo iš grūdų verslo ir pristatė puikių pastatų (Georgian stiliumi), ypač Pilies gatvėje (Castle street). Leidžiantis šia gatve du turistai užklausė kelio į pilį. Išsiaiškinom, kad  jie  iš Vokietijos, iš Andernacho prie Reino, kuris yra į šiaurę nuo Koblenzo. Ar jiems mažai pilių prie Reino? Pasiaiškino, kad atvyko pas draugus, nes Farnhamas

Farnham: Castle (1138)

ir Andernachas - draugaujantys miestai. O aš galvojau, kad tarp vokiečių ir anglų nėra jokių ryšių. Pvz.:, Bordono bibliotekoje galima rasti įvairiausių kalbų žodynų,  išskyrus anglų-vokiečių, nes nėra tokios paklausos. Akivaizdu, nors ir netikėta, kad šiandien aplankytuose miestuose vis susidurdavau su vokiškais motyvais. O kartu su ryškia angliška istorine dvasia ir didingu senuoju paveldu. Kas čia dar yra kitaip? Peržvelgusi gautą turistinę informaciją staiga supratau, kad visą dieną keliavau po kaimyninę Surėjaus grafystę. Iš penkių Surėjaus miestų, kuriuos siūloma būtinai aplankyti, pasirodo, net tris šiandien jau aplankiau.

HAMPŠYRO KAIMYNAI (2) / HAMPSHIRE's NACHBARN * NEIGHBOURS (2)

MISTIŠKASIS VILTŠYRAS / MYSTISCHES * MYSTIC WILTSHIRE 
  
The West Neighbor of Hampshire is Wiltshire where is locaed one of the most famous mystic sites in the world STONEHENGE (about 3 km west of Amesbury and 13 km north of Salisbury). The Ancient Monument was added to the UNESCO's list of World Heritage Sites in 1986. Stonehenge was built 3000 years ago and is the remains of a ring of standing stones set. There were celebrated Ancient Solstice Festivals. The north-eastern entrance precisely matched the direction of the midsummer sunrise and midwinter sunset of the period. At the Amesbury's History Centre you could see an interesting model (an artist's interpretation):// A: The sunrise as seen from the Altar Stone ad the midsummer solstice. Framed by two stones of the outer sarsen circle and rising just beside the Heel Stone. // B: The sunset as seen from the centre of the monument at the midwinter solstice. Framed between the uprights of the Great Trilithon, the sun comes down behind Altar Stone. // Once you saw this mystical sunrise or sunset you can't forget it for a long time. In Amesbury you could see the other symbol of Stonehenge: The blue stone with the inscription on it: "The Welsh inscription means Granite from the Prescelly Mountains. This blue stone, a symbol of the Prescelly Stones which were laboriosly transported from the Mountains near Cardigan to Stonehenge about 3000 years ago. Was presented by Cardigan and teifi Valley round table on 8 August 1981. Marking the end of their sponsored stone haul." If you would like to go from Amesbury to Salisbury (3 km) you choose more interesting but more difficult way. The more comfortable way is a guided tour from Salisbury to Stonehenge (13 km, about 25 £). 

 Wiltshire: Agricultural Landscape

Wiltshire's fields

Wiltshire's buildings

 Der westliche Nachbar von Hampshire ist Wiltshire, wo sich Englands Mythos aus Stein - STONEHENGE befindet. Die prähistorische Steinkreisanlage entstand vor etwa 3000 Jahren und gehört zu den bedeutendsten mystischen Kultstätten der Welt (Weltkulturerbe seit 1986). In Wiltshire führen alle Wege nach Stonehenge, meistens über das 13 km entfernte Salisbury. Wenn man sich mehr Mühe gibt, erreicht man Stonehenge auch aus Amesbury, das nur 3 km entfernt liegt. In dieser kleinen, aber mehr als ein tausend Jahre alten Stadt entdeckt man gleich die Spuren von Stonehenge, vor allem im Historischen Zentrum. In der Nähe steht auch ein riesiges Blaustein, das der Stadt geschenkt wurde und woraus Steinkreisanlage in Stonehenge gebaut wurde. Mystisch ist die Leistung der Erbauer: wie wurden die riesigen Blausteine, die sogar 280 km entfernt liegen, hierher gebracht? Stonehenge war eine Kultstätte für Feste der Sonnenwende. Am 21. Juni richten sich die Strahlen der aufgehenden Sonne direkt auf die Steine des nordöstlichen Eingangs. Wer es einmal beobachtet hat, kann diesen mystischen Sonnenaufgang lange nicht vergessen.

 Stonehenge: Ancient Monument and his visitors today and 3000 years ago (at Amesbury History Centre)

Stonehenge 3000 years ago

Tai vakarinis Hamšyro grafystės kaimynas, kurio gyventojų

Stonehenge today

tankumas  (plotas 3.485 kv. km,  684.000 gyv. 2011 m.), jau ir lietuviui atrodo  daugmaž  priimtinas. Net grafystės sostinėje Traubridže (Trowbridge) gyvena vos apie 30.000 gyventojų. Garsiausias turbūt yra Solsberis (Salisbury) su savo viduramžių katedra (1220-1320). Miesteliuose karts nuo karto dėmesį patraukia elnio, avies ar kitokio gyvūno figūros, puošiančios pastatus.  Gamtos ilgesys? Jos šioje grafystėje daug, nes peizažas valstietiškai monotoniškas: platūs laukai, erdūs slėniai, lengvai banguojančios kalvos, už kurių slepiasi miesteliai. Šiame Viltšyro peizaže prieš 5000 metų ėmė kurtis Pietų Anglijos gyventojai. Jų priešistorinės gyvenvietės, atrastos archeologų, nūnai garsina šią grafystę.  Žinomiausias - STOUNHENDŽAS (Stonehenge), atsiradęs maždaug prieš 3000 metų (UNESCO sąraše nuo 1986 m.).  Ši mistiška kulto vieta suformuota iš didžiulių riedulių, išdėstytų žiedo forma. Čia plūsta visas pasaulis. Neseniai lankėsi ir Amerikos prezidentas B. Obama.

Keli dalykai čia pritrenkia. Pirmiausia iš akmenų suformuoto žiedo monumentalumas ir mistiškumas. Per vasaros saulėgražą birželio 21 dieną saulė teka būtent Centrinio akmens  altoriaus fone, o per žiemos saulėgražą, gruodį leidžiasi prieš Altorių esančių akmens vartų fone. Čia masiškai buvo švenčiamos saulėgrąžos šventės (buvo įspūdingai puotaujama, bet alkoholio pėdsakų neaptikta, nors manoma, kad tuo metu mokėta jo pasigaminti). Aplinkui gyveno nedaug gyventojų, bet žmonės čia  atkeliaudavo dirbti ir  švęsti  iš visos Anglijos. Tai buvo svarbiausia susirinkimų vieta Anglijoje. Pirmasis bendras visos Jungtinės Karalystės renginys. Svarbiausias šalies monumentas. Vystantis civilizacijai kito papročiai ir tokios kulto vietos buvo užmirštos. Antra, šis Anglijos mitas iš akmens suformuotas iš mėlynųjų akmenų, kurie aptinkami tik už 280 km nuo Stounhendžo. Dabat tiriama, kaip tonas sveriančius akmenis čia atgabeno.

 

Amesbury, located 3 km East of Stonehenge

Amesbury: The Blue Stone

Amesbury: Millenium Tree (1979)

Trečia mistika, kad vykti į Stounhendžą

rekomenduojama tik iš Solsberio, kuris yra maždaug už 13 km. Tuo tarpu mums patogiau buvo vykti (su bilietu už 21 svarą) per Amesbury, nuo kurio Stounhendžas vos už 3 km. Dar autobuse šalia sėdinčios bendrakeleivės paklausiau, kaip iš  Amesbury patekti į Stounhendžą. Atsakymas: tik per Solsberį. Kodėl? Juk garsioji kulto vieta yra šalia Amesbury? Nėra privažiavimo, paaiškino ji. Sunku buvo įsivaizduoti, kad iš šio miestelio negalima pasiekti už 3 km. esančios vietos, į kurią plusta turistai iš viso pasaulio. Vos išlipus iš autobuso dėmesį patraukė keistas akmuo - ant jo pritvirtinta lentelė informavo, kad šis mėlynasis akmuo - dovana miesteliui  ir kad iš tokių akmenų suformuotas Stounhendžo žiedas. Šalia augantis medis buvo taip pat su lentele, kuri liudijo, kad medis pasodintas 1979 minint Amesbury 1000 metų jubiliejų. Miestelio solidi istorija atsispindi akmeninėje bažnyčioje, ir ypač Istorijos centre. Čia galima pamatyti net akmens amžiaus žmogų, sėdintį šalia Stounhendžo žiedo maketo. Taigi, kur tik pasisuksi, visur Stounhendžo pėdsakai. Toje pat Bažnyčios gatvėje (Church Street) aptikome TIC ir tą pačią moteriškę, kurios autobuse klausinėjau apie Stounhendžą. Paaiškėjo, kad iš Amesbury pasiekti Stounhendžą galima tiek pėstute, tiek autobusu. Pėstute sudėtinga, nes reikia kirsti judrią automagistralę, per kurią nėra praėjimo. Bet galima pasigrožėti mistiškais akmenimis iš tolo. Vykstant tuos kelis kilometrus autobusu aplinkui driekiasi valstietiškas, kartais darbinis, netvarkingas peizažas. Matyt todėl ir nesiūloma vykti iš tos pusės. Bet Stounhendžas gal būtent dėl to ir išliko, kad vietovei leista vystytis naturaliai. O vykstant autobusu iš Solsberio, iš kurio kas valandą už 26 svarus organizuojamos kelionės į Stounhendžą, matome labai nudailintą Angliją. Manau, kad Šiauliai galėtų gerai pagalvoti, ar tokiu būdu neperimti ekskursijų Kryžių kalną?

Dar vienas akmenų žiedas, beje, senesnis už Stounhendžą ir didžiausias pasaulyje, yra Eivberyje (Avebury), 20 mylių į šiaurę nuo Stounhendžo. Tuos akmenys (daugelis buvo nuskilę, sudaužyti) atrado verslininkas ir archeologas A. Keilleris, kuris juos iškasė ir vėl sudėliojo 1930 metais. 27 akmenys (buvo 98) išdėstyti ratu 2 ha plote  Eivberyje ir šalia jo. Didžiulėje erdvėje nesusikūria toks mistikos ir magijos laukas kaip Stounhendžo žiede. Jei prieš atvykdamas nepasiskaitei, kas čia yra, tai nelabai ir suprasi.

HAMPŠYRO KAIMYNAI (3) / HAMPSHIRE's NACHBARN * NEIGHBOURS (3)

KARALIŠKASIS BERKŠYRAS / ROYAL * KÖNIGLICHES BERKSHIRE

Berkshire (located to the north east of Hampshire, to the west of London) has been known as the Royal County since the 19th cent. and was recognised as such by the Queen in 1957 and letters patent (1974) because of the presence of royal Windsor Castle, the oldest (11 a.) occuped castle in the world. The largest town of Berkshire - its capital Reading has many royal landmarks too: the statue of King Edward VII (1841-1910) since 1902 outside the Railway Station; the statue of Queen Victoria (1819 - 1901) since 1887 in town centre at the front of St Laurence's Church (1121), where the Queen Elisabeth I (1533-1603) was a regular visitor and had her own pew. Beside the church was built The West Gate of Reading Abbey which was founded in 1121 by King Henry I and cloused in 1539 by King Henry VIII. It was an important royal site for burials, parliaments and weddings throughout the middle ages. One of only two buildings of Abbey that survived today is The Abbey Gate near Forbury Gardens. In 1839 was opened The Royal Berkshire Hospital of Reading that first patron was Queen Victoria, and the Queen Elizabeth II opened its new buildings in 2006. There was born (9.1.1982) the modern royal icon Catherine Elizabeth ("Kate") Middleton, the wife of Price William. Following his father Charles, William is second in line to succeed his grandmother, Queen Elizabeth II, as monarch of the UK. The royal town Reading has a Twin Town in neighbouring country: it's Riga, Latvia's capital.

 Berkshire (nordöstlich von Hampshire, westlich von London) ist als königliche Grafschaft seit 19. Jh. bekannt (1974 patentrechtlich anerkannt), weil hier das größte und älteste royale Schloss in der Welt - Windsor Castle (11 Jh.) steht. Viele königliche Spuren findet man auch in Berkshire's größter Stadt, in seiner Hauptstadt Reading. Seit 1902 steht da das Denkmal für König Edward VII. (1841-1910) am Bahnhof, seit 1887 - das Denkmal für Königin Victoria (1819 - 1901) in der Stadtmitte vor der St Laurence - Kirche, wo Königin Elizabeth I. (1533-1603) oft zu Besuch war und ihre eigene Kirchbank hatte. Die Kirche grenzte an das Westtor der Abtei Reading, die 1121 vom König Henry I. gegründet und 1539 vom König Henry VIII. geschlossen wurde. Das war ein wichtiger Platz für königliche Sitzungen, Hochzeitsfeiern und Beerdigungen im Mittelalter. Eines der zwei Abteigebäude, die es noch heute gibt, ist das Abteitor (Abbey Gate) am Park Forbury Gardens. 1839 wurde in Reading das Königliche Krankenhaus (Royal Berkshire Hospital) gebaut, dessen erste Patronin Königin Victoria war und dessen neue Gebäude 2006 Königin Elizabeth II. geöffnet hat. Hier wurde auch die neue königliche Ikone Catherine Elizabeth ("Kate") Middleton geboren (9.1.1982), die Frau des Prinzen William. Er ist der zweite Thronfolger (nach seiner Großmutter Königin Elisabeth II. und seinem Vater Charles). Das königliche Reading hat eine Partnerstadt im Nachbarland: das ist Riga, Hauptstadt Lettlands.

Royal statues and sites in Reading:

Statue of King Edward VII (1841-1910) outside the Railway Station since 1902; Statue of Queen Victoria (1819-1901) in town centre since 1887 / The Abbey Gate near Forbury Gardens - one of two buildings of Reading Abbey (1121-1539) that survived today

Reading: Victoria/ Edward VII

Reading: Forbury Gardens/Abbey Gate

 E. paštu gavau prašymą atsiųsti kokios nors angliškos pilies nuotrauką. Jeigu jau siųsti, tai Vindzoro pilį  (Windsor castle), garsiausią, seniausią amžiumi (11 a.) ir seniausią paveldimą karališkąją rezidenciją Anglijoje. Tuo labiau, kad ji yra kaimyninėje Berkšyro grafystėje, nedideliame miestelyje su dvigubu pavadinimu WINDSOR & ETON (28. 000 gyv. ). Pasirodo tai miestai dvyniai Vindzoras ir Etonas, kuriuos skiria Temzės upė.  Keliaujant už 21 svarą iš Bordono per šią nykštukinę grafystę (1262 kv. km, 870.979 gyv. / 2012 m.) ėmė miegas nuo monotoniškų lygumų, prižėlusių miškų ir snaudžiančių miestelių. Atvykus į READINGĄ reikėjo perlipti į traukinį, bet prie stoties sustabdė karūnuotas žmogus, stovintis ant postamento. Pasirodo tai Edwardas VII (1841-1910), kuris čia ja nuo 1902 metų spokso į pravažiuojančius traukinius. Karaliavo jis nuo 1901 m. (mirus jo motinai karalienei Viktorijai) iki savo mirties 1910 m. Jeigu čia yra karalius, tai gal yra ir pilis? Genama šios minties nutariau šiek tiek pasidairyti aplink stotį ir ties viena gatve (Blagrave street) pastebėjau dar vieną karališką galvą. Patraukiau link jos ir  atradau karalienę Viktoriją (1819 - 1901), Edwardo motiną, stovinčią ant postamento centrinėje miesto aikštėje nuo 1887 m. Ji taip pat atsisukusi į geležinkelio stoties pusę ir sveikina atvykstančiuosius. Nors pikti liežuviai plaka, kad karalienė stovi atsukusi miestui nugarą, nes kai ji vyko pro Readingą traukiniu (kas labai tikėtina) jos vagonas buvo apmėtytas kiaušiniais (kas nelabai tikėtina). Tikrai žinoma, kad Viktorija niekada nebuvo Raedinge. Paminklo autorius - skulptorius George Blackall Simonds, kuris metais ankščiau 1886 sukūrė kitą karališką simbolį - Maiwando liūtą (Maiwand Lion) Forburio sode (Forbury Gardens). Kadangi mano traukinys į Vindzorą jau išvažiavo, nutariau  žvilgtelėti į tą liūtą - pasirodo, jis skirtas  ne karaliams, o vieno Berkšyro pulko kariams, kurie žuvo Maiwando mūšyje Afganistane  1878-1880. Šio 16 tonų sveriančio liūto monumentalumas ryškus dar ir todėl, kad jis stovi Forburio sodo centre, apsuptas gležnos žalumos ir gėlių. Na, o gėlėms anglai stebėtinai negaili pinigų. Už rožių krūmo staiga pamačiau griuvėsius - gal tai buvusi karališka pilis? Ne, ne pilis, bet karališki Readingo abatijos griuvėsiai. Abatiją 1121 m. įkūrė Anglijos karalius Henry I  (karaliavo 1100-1135)  "savo sielos išganymui, savo tėvo karaliaus Williamo, savo brolio karaliaus Williamo, savo žmonos karalienės Maudos ir visų savo protėvių ir būsimų paveldėtojų sielų išganymui." Karališkosios globos dėka tai buvo viena garsiausių Anglijos kulto vietų. Abatijoje nuolatos lankydavosi karaliai, ypač Henry  III. Čia 1464 m.  tuokėsi karalius  Edwardas IV, čia buvo palaidotas ir Henry I, ir  kiti karališki asmenys. Uždarė šią abatiją 1539 m. taip pat karalius – Henry VIII. Pats vienuolyno pastatas buvo įsiterpęs tarp Kenneto ir Temzės upių. Temzę ko gero galima vadinti karališka upe - ji skalauja ne tik Readingą, bet Vindzorą, Londoną.

Reading and (Queen) Elizabeth

 In St Laurence's Church Queen Elizabeth I (1533-1603) was a regular visitor / Queen Elizabet II opened in 2006 the new buildings of Royal Hospital where Catherine Elizabeth Middleton ("Kate") was born (9.1.1982)

Elizabeth I / St Laurence Ch. (1121) today

Catherine Elizabeth/ Queen Elizabeth II

Nors Readingas dabar nėra labai išvaizdus, nors čia pilies neradau, bet šis dar 8 a. įkurtas miestas išvaikščiotas karalių. Beje, naujoji Anglijos karališkoji ikona Kate Middleton, princo Williamo žmona, gimė (1982 sausio 9) irgi čia - Readingo Karališkoje Berkšyro ligoninėje (kaip ir jos sesuo bei broils). Visi jie augo Berkšyre, Chapel Row netoli Niuberio. Kate tėvai ir dabar ten tebegyvena. Pasirodo patekau į karališką miestą, kuris tapo kelionės tikslu, nors turėjo būti tik perlipimo stotelė. Vindzoro rūmus pasilieku ateičiai, bet ką nusiųsti e. paštu? Gal Rygos pilį, nes, pasirodo, Readingas yra Rygos partneris. Įdomi partnerystė! Vien Rygoje gyvena tiek gyventojų, kiek visoje Berkšyro grafystėje. O Readingas, kuris yra vos 70 km nuo Londono, teturi apie 140 000 gyventojų. Tiesa, Didysis Readingas, apimantis aplinkui esančią pramoninę zoną, priskaičiuoja apie 230 000 gyventojų, bet vis tiek tai gerokai mažiau nei Rygoje. Tačiau Readingas - didžiausias Berkšyro miestas ir karališkosios grafystės sostinė. Pasirodo Berkšyro grafystė turi tokį titulą nuo 19 a. ir jis buvo užpatentuotas 1974 m. Važiuojant grafystės keliais jokia karališka mintis neatėjo į galvą. Angliškas karališkumas dažnai labai subtilus ir ne žinovui sunkiai pastebimas.