Svečiai iš Liucernos: sveiki atvykę į Lietuvą!

Šiauliai, 2014 gegužės 18

Sveika, Rita!
Gaila, kad neturėsite laiko aplankyti Šiaulių su šveicarišku laikrodžiu rotušės bokšte. Iki susitikimo Vilniuje!     Nijolė                                                                                                                                      

                   

Šiauliai, 2014 gegužės 31  (Su Maironiu Vilniaus universitete)

Miela Rita!

Puiku, kad gražiausią mėnesį gegužį susitikome Lietuvoje ir dar „Graikų mūzų vestibiulyje“ VU Filologijos fakultete. Šio vestibiulio sienas 1969 m. sgrafito technika papuošė žinomas dailininkas R. Gibavičius (1935-1993). Paėjus toliau – kitas to paties autoriaus vestibiulis, kuriame jis nuo 1980 iki 1990 sukūrė 15 istorinių Lietuvai svarbių asmenybių portretų. Miela Rita, jūs sėdite šalia kunigo ir poeto Maironio (1862-1932). Viena jo mėgstamiausių vietų pasaulyje – Liucernos regionas Šveicarijoje, kuriame jis lankėsi nuo 1894 iki 1907. Jo vila St. Charles Hall yra būtent pas jus, Meggene, Bezeholzo gatvėje. Manoma, kad čia parašyti  jo eilėraščiai "Rigi Kulm" (1895) ir "Vakaras ant ežero Keturių Kantonų" (1904).

Keliaujant po Šveicariją teko grožėtis daugeliu vietovių ir miestų – Bernu, Zürichu, St. Gallenu, Ženeva, Baseliu ir kt. Bet Liucerna, apsupta Alpių, skalaujama Keturių Kantonų ežero, krito į širdį iš karto, nors nesupratau kodėl... Tuo metu buvau visiškai pamiršusi Maironio eilėraščius. 
Kai po kelerių metų per Germanistikos kongresą apsigybenau pas Jus, jau buvau prisiminusi, kad Maironis poilsiaudavo Liucernoje, bet dar nežinojau, kad jo vila buvo šalia Jūsų. Kartą po vidurnakčio grįžau namo ir negalėjau atrakinti durų. Atsisėdau ant suoliuko Jūsų gėlyne, laukdama kolegės. Buvo šilta vasaros naktis. Danguje švietė milžiniška mėnulio pilnatis, kurios atšvaistai riedėjo ežero bangomis. Tolumoje paslaptingai dunksojo Rigi Kulm ir Alpės. Sėdėjau, kaip užburta ir supratau, kad neveltui Jūsų gatvė vadinama "Gražaus vaizdo" arba "Grožio blyksnio" gatve (Schönblickstrasse). Matyt šveicariški Maironio eilėraščiai ir gimė tokiomis užburiančiomis valanadomis. Jei būčiau sėdėjusi visą naktį, turbūt it aš būčiau pradėjusi rašyti eilėraščius...
Su geriausiais linkėjimais nuo mūzų          Nijolė  

                     Šiauliai, 2014 birželio 2  (Tarp lietuviškų dievų)

Sveiki, miela Rita!
O šioje nuotraukoje stovite tame pačiame fakultete, tik  kitame vestibiulyje tarp upių ir šaltinių dievo Patrimpo ir likimo deivės Laimos. Tai dvi iš 8 mitologinių figūrų, kurias  mozaikos meistras V. Trušys pavaizdavo savo granito mozaikoje „Iš lietuvių mitologijos“ (1978). Jis gimė 1936 Kaune, Dailės akademiją baigė Vilniuje, o nuo 1961 įsikūrė Šiauliuose.

O štai kitas garsus menininkas P. Repšys 1940 m. gimė Šiauliuose, bet nuo 1960, nuo savo studijų Dailės akademijoje pradžios, gyvena Vilniuje. Beveik dešimt metų (1976 - 1986) jis dirbo universitete prie savo gyvenimo kūrinio – prie freskos „Metų laikai“. Beveik tuo pat metu studijavau VU ir mačiau jį nuolat bėgantį. Jei sustodavo pakalbėti, tai rankos ir net ūsai toliau krutėdavo. Tai nenustygstančio charakterio ir virsmo žmogus, tad nenuostabu, kad ir jo kūrinyje visos figūros juda ir kruta. Freska paimta iš lietuvių mitologijos ir atskleidžia tautinę pasaulio sandaros koncepciją. Sakoma, kas nematė šios freskos, prarado ne vieną grožio blyksnį savo gyvenime. Miela, Rita, jūs esate nutvieksta grožio blyksniais, nes nuotraukoje stovite šio mitologinio pasaulio centre, be to gyvenate „Grožio blyksnių gatvėje“... 
Linkėjimai nuo likimo deivės Laimos       Nijolė

Šiauliai, 2014 birželio 3 (Į žvaigždes)  

Sveika, Rita,

dėkui už žinutę iš Helsinkio. Nenuostabu, kad ten vėsu – juk Suomijoje gyvena Kalėdų Senelis... O iš karštojo Vilniaus dar viena nuotrauka, kurioje fotografuojate senąją observatoriją VU Observatorijos kieme. Viršuje galima pamatyti frizą su 12 Zodiako ženklų ir perskaityti poeto Vergilijaus žodžius, skirtus astronomijai: „Addidit antiquo virtus nova lumina coelo“ („Drąsa suteikė senajai Visatai naują šviesą“) bei dar vieną įdomų įrašą: „Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae. Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra“ („Šis namas yra Uranijos: eikite šalin, niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka žemė: iš čia einama į žvaigždes“). Čia, seniausiame universiteto kieme, kuris savo dabartinę formą gavo 17 a., prisėdome ant suolelio, prisiminėme jūsų namus, šeimą ir Šveicariją. Po to vėl pasinėrėme į senojo Vilniaus  universiteto, įkurto dar 1579 m., praeitį.

Senieji universiteto rūmai sudaro ištisą 16-19 a. pastatų ir 12 kiemų kompleksą. Turbūt įdomiausias įvairių epochų ir net trijų architektūros stilių žaismas jaučiamas Didžiajame arba P. Skargos kieme. P. Skarga (1536-1612), pirmasis universiteto rektorius, turbūt irgi stebėtųsi, kaip puikiai čia dera elegantiškos renesansinės arkados, kuklus ir ramus klasicistinis aulos fasadas bei banguojančios  barokinės Jono bažnyčios ir jos varpinės formos. Jos ir dominuoja kieme, nors barokine bažnyčia tapo tik 18 a. viduryje. Turėjome šiek tiek laiko pasigrožėti didžiuoju bažnyčios altoriumi, kuris yra pasaulinio lygio. Varpinė yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas ir čia liftu pakilome aukštyn link žvaigždžių.

Su žvaigždėtais linkėjimais                                            Nijolė

Šiauliai, 2014 birželio 5 (Barokas)  

Miela Rita,

kai liftu pakylome aukštyn į Jono bažnyčios varpinę, žvaigždžių nepasiekėme, bet Uranijos (Žvaigždžių mūzos) pasaulis jau buvo gerokai arčiau. Prieš mus atsivėrė vienas didžiausių senamiesčių Rytų Europoje (apie 255 ha), apimantis penketą šimtmečių – gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo vystymosi periodus Europos architektūroje. Jūs lankėtės ir Rygoje, ir Taline, tad žiūrėdama į nuotrauką galite pamatyti, kad senamiesčio stogai čia ne tokie statūs kaip ten, kad dominuoja barokiniai bokštai. Vilniaus viduramžių architektūra – gotika – nukentėjo labiau (karai, gaisrai) negu Rygos ir Talino. Vilnius atsistatinėdamas iš esmės virto barokiniu miestu. Sakoma, kad net debesys virš Vilniaus yra barokiniai.

Barokiniame fone švieste šviečia garsiausias gotikos paminklas Lietuvoje Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1581). Kai nuo viršaus pamatėme jos grakščius ažūrinius bokštus, iš karto supratome, kodėl Napoleonas norėjo šį gotikos šedevrą išsivežti ir pastatyti šalia Notre-Dame- katedros Paryžiuje. Bet Onos bažnyčia puikiai tinka ir prie šalia esančios banguojančios gotikinės-barokinės Bernardinų bažnyčios (16. a.). Priekyje šviečia balta gotikinė-renesansinė Mykolo bažnyčia (17 a.) su savo varpine. Gracinga ir lengva varpinės viršūnė gerai dera prie panašios formos fasado kampinių bokštelių ir antrame plane matomų Onos ir Bernardinų bažnyčios bokštų. Pastatai ir bokštai neužstoja vienas kito, o, priešingai papildo taip, kad belieka jais tik gėrėtis. Architektūros linijų ir formų žaismas čia yra tobulas! Nuostabi ir pastatų spalvų dermė pavasarinės žalumos fone! 

Vilniaus architektūrai būdingas glaudus ryšys su gamta, idealus pastatų aukščio mastelis su reljefu, pritaikytas prie žaliojo miesto rūbo. Todėl Vilnius nesupainiojamas su jokiu kitu miestu. Čia atsiveria labai daug tapybiškų perspektyvų ir ši fotografija galėtų būti paveikslas. Bet tai ne paveikslas, tai barokinė realybė, kuria grožėjomės nuo Jono bažnyčios varpinės. Sakoma, kad barokas – šventė, kuri visada su tavimi.

Su šventiniais barokiniais linkėjimais      Nijolė

Meggenas/Liucerna, 2014 birželio 5

Miela, Nijole,

kol mėgavausi atostogomis, mano kompiuteris galėjo pailsėti, o dabar vėl turi dirbti. Jūsų fotografijos labai padeda prisiminti senamiestį, universitetą su įvairių stilių pastatais, Jono bažnyčią, jos varpinę su liftu, o viršuje – kvapą gniaužiantį miesto vaizdą ir keistą "triukšmą", kurį paskui išsiaiškinome! P. Repšio freska „Metų laikai“  – grožio blyksnis... Ir manoji Schönblickstrasse susijusi su gamtos grožiu.

Nustebino jūsų poeto Maironio istorija. Vila St. Charles Hall Meggene, kur jis gyveno, yra tik 5 minutės kelio nuo manęs. Jos paskutinis savininkas buvo siuvinių fabrikantas iš Rytų Šveicarijos, o dabar ji priklauso privačiam fondui. Čia organizuojami koncertai, skaitymai, ekskursijos. Mūsų bendruomenei suteikta privilegija šioje viloje kasmet atšvęsti sausio 1-ąją.

Būtų malonu, jeigu atvyktumėte į svečius. Parodyčiau St. Charles Hall,  Rigi Kulm, paplaukiotume po Keturių Kantonų ežerą. Žodžiu, kviečiu pasivaikčioti Maironio takais. Turime 5 senus  20 a. pradžios garlaivius, kokių niekur Šveicarijoje nebėra. Buvo laikai, kai tokius  garlaivius naikindavo, o šiandien jie  geidžiami kaip niekada.

Su geriausiais linkėjimais                         Rita

Šiauliai, 2014 birželio 6

Miela, Rita,

dėkui už kvietimą pasivaikščioti Maironio takais. Skaičiau, kad viloje yra memorialinė lenta Maironiui, kad ten auga Maironio liepa. Atvykę į Liucerną lietuviai, pavažiuoja kelis kilometrus iki jūsų, iki Meggeno ir vilos kieme mėgsta pakasti gintaro gabalėlius.

Su linkėjimais iš gintarinės Lietuvos                             Nijolė