2014: SPALVOTA VASAROS MOZAIKA / FARBIGER SOMMER
Auf dem alten Marktplatz der kleinen litauischen Stadt Kurtuvėnai versammelten sich die Besitzer der alten Volkswagen-Autos, der sogenannten Käfer nicht nur aus Litauen, sondern auch aus anderen Ländern zu ihrem traditionellen Treffen. Interessante Freizeitbeschäftigung!
Kurtuvėnuose galima pajodinėti arba tik pasigrožėti žirgais, smuklėje paragauti lietuviškų valgių. O pasivaikščiojus po buvusio dvaro parką jautiesi tarsi būtum išsivalęs plaučius. Šiandien čia buvo galima pamatyti senuosius Volkswageno modelius. Kurtuvėnuose vyko tradicinis senųjų „Vabalų“ sąskrydis ir jie atriedėjo ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš kitų šalių. Kokių tik laisvalaikio pomėgių neturi žmonės!
TYTUVĖNAI: Birž. 15 d., 15 val., sek. / 15. Juni, So, 15.00 Uhr
In der 400 Jahre alten Kirche von Tytuvėnai, einer Perle der Barockbaukunst von Nordlitauen, beginnt heute das 11. Sommerfestival der Musik mit Kantorium von Z. Bružaitė „Lumen Fidei“. Kaum zu glauben, aber der Dirigent V. Augustinas versteht alle Teilnehmer - Chor „Jauna muzika“, Orchester „Protuberus Brass“, Solostimmen (Kontratenor P. Olech, Tenor M. Zimkus, Bassisten L. Mikalauskas), Saxophonisten P. Vyšniauskas, Orgelspielerin R. Marcinkutė und sogar Perkussionsspieler A. Gotesmanas auf dem höchsten Niveau zu leiten.
Šiandien prasideda tarptautinis XI-asis Tytuvėnų vasaros festivalis. Pirmasis koncertas skirtas Tytuvėnų bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400 metų jubiliejui. Šiandien čia skamba Z. Bružaitės kantorija „Lumen Fidei“ („Tikėjimo šviesa“). Nors ir neįtikėtina, bet akivaizdu, kad dirigentui V. Augustinui pavyksta suvaldyti iki pasaulinio lygio visus dalyvius: chorą „Jauna muzika“, ansamblį „Protuberus Brass“, solistus (kontratenorą P. Olech, tenorą M. Zimkų, bosą L. Mikalauską), saksofonistą P. Vyšniauską, vargoninę R. Marcinkutę ir net perkusininką A. Gotesmaną. Kai barokinius bažnyčios skliautus sudrebina solistų ir choristų balsai, džiazo, modernios ir elektroninės muzikos pynė, vargonų gausmas ir visų čia esančių instrumentų garsai, atrodo, kad muzikos galia išsprogdins bažnyčios skliautus ir visi barokiniai angelai pasklis po pasaulį bylodami apie muzikos ir tikėjimo šviesą...
KURTUVĖNAI: Birž. 21, šeš. / 21. Juni, Sa
Informacija skelbė, kad Kurtuvėnų dvaro svirne bus muzikinė popietė „Paskui Velnio nuotaką“, skirta V. Ganelino 70-mečiui. Bus improvizuojama temomis legendinių melodijų, skambėjusių praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje lietuviškuose filmuose, spektakliuose, koncertuose. Iš Izraelio atvyks pats kompozitorius ir gros klavišiniais, jam talkins A. Gotesmanas (perkusija). Tai buvo tik pusė tiesos, nes koncertas vyko ne svirne, o ką tik pastatytame lankytojų centre, kuris dar kvepėjo mediena. V. Ganelinas prisipažino, kad pavadinimą „Paskui Velnio nuotaką“ suprato klaidingai ir daugiau džiazavo tomis temomis, kuriomis jis gyvena dabar. Nors ilgai gyveno Lietuvoje, lietuviškai nekalba, tik supranta, nes sakėsi esąs negabus kalboms. Ar būna taip absoliučios klausos žmogui? Tiesa, minėdamas kai kuriuos lietuviškus žodžius tarė juos be akcento, nors seniai nebegyvena Lietuvoje...
Die lettische Hauptstadt Rīga ist Kulturhauptstadt Europas 2014. Sonnenwendfeier (lettisch „Ligo“) ist einer der Höhepunkte des Kulturprogramms.
In 2014 Latvia‘s capital city Rīga is an European Capital of Culture. One of the biggest summer solstice celebrations in Europe – on Līgo (Midsummer‘s Eve). The 23rd of June: Night Ball „Riga Twirling in Dance“ (Mezaparks Grand Stage). Programme: Singing and dancing to the most popular Ligo songs as well as taditional dances from the various parts of the world.
Ryga – 2014 m. Europos kultūros sostinė. O Joninės (lat. „Ligo“) – vienas iš svarbiausių kultūros programos renginių. Nustebino, kaip žaismingai šiai, iš esmės kaimo šventei, pasipuošė milijoninis miestas: dekoruoti parkų medžiai, per centrą
tekančiame kanale plaukiojo valtelės, o prie Operos ir baleto teatro „ganėsi“ medinės karvutės su joninių vainikais ant ragų. Senamiestyje prie Dauguvos buvo galima rasti visko, ko reikia Joninėms: laužai, scenos koncertams, palapinės užkąsti, net atvežta žolynų joninių vainikams nusipinti... Atvykome tą tikrąją Joninių dieną ir galvojome, kažin ar latviams dar liko jėgų švęsti šiandien ant aukščiausio Rygos kalno Dzegužkalns ir senamiestyje prie Dauguvos? Juk dvi dienas tęsėsi Pasaulinis alaus paradas. Prieš kelias valandas visi baigė suktis šokio ritmu „Nakties baliuje“ (ilgiausias 2014 m. renginys Mežaparko scenoje!). Bet miestas dundėjo kaip dundėjęs. Matyt tikrai stebuklinga ta trumpiausia metų naktis, matyt ji suteikia stebuklingų galių atlaikyti tokį maratoną...
BAISOGALA: Birž. 29, sek. / 29. Juni, So
Piano Duet Sonata ir Rokas Zubovai haben zu „Spielen in Paris“ laut Musik von (G. Bizet (1838-1875), G. Faure (1845-1924), M. Ravel (1875-1937) und E. Satie (1866-1925) im Schloss Baisogala eingeladen.
Fortepijoninės muzikos popietė Baisogalos dvare „Paryžietiški žaidimai“ (pagal G. Bizet (1838-1875), G. Faure (1845-1924), M. Ravel (1875-1937), E. Satie (1866-1925). „Nuotaikinga, vasariška programa su paryžietišku prieskoniu nukels į madingą muzikinį saloną kažkur Europoje, kur geras skonis ir malonus pokalbis taip pat įprastas, kaip saulė ramią vasaros popietę“- kaip žadėjo, taip ir padarė fortepijonų duetas Sonata ir Rokas Zubovai. Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio proanūkis, visgi panašesnis į savo garsųjį prosenelį nei į garsiąją grafų Zubovų giminę. Kaip jis sakė, šiame laikmetyje nuostabus dalykas, jei gali popiečio valandą prisėsti patogiame fotelyje ir užsimiršti su gera knyga. Perfrazavus: šiame laikmetyje reta prabanga vasariško popiečio valandą atsidurti romantiškoje dvaro aplinkoje ir užsimiršti muzikos garsuose... Arba mėlyname rugiagėlių lauke, kurį pamatėme po koncerto tuoj už Baisogalos.
Im Park der Frenkel-Villa fand das Konzert (von Klassik bis Jazz) zum Nationalfeiertag statt.
Po šios šventės Lietuvoje prasideda pats vidurvasario gražumas. Kadangi išvykau į Angliją, tad likusiai vasaros daliai skiriu etiudus, parašytus prieš šešerius metus. Tiesa, jie nespalvoti...
2008: NESPALVOTA VASARA / SCHWARZ-WEIßER SOMMER
Liepos 5-osis: istorinis, skirtas Mindaugui (atleisk Morta!)
- Užeikit užeikit – juk 2008-ieji skaitymo metai,- įkalbinėjo praeivius vienos Šiaulių bibliotekos darbuotoja.
- Gal vėliau. Vasarą tiek daug darbo sode,- taria pirmasis praeivis ir keliauja toliau į savo sodą.
- Jei turite ko nors lengvo paskaityti, tai galima, nes rytoj laisva diena,- susigundo antrasis.
- Taip, ryt Mindaugo karūnavimo diena,- pritaria bibliotekos darbuotoja.
Vos įėjęs praeivis patraukia tiesiai prie lentynos, kur visada sudėtos populiariausios knygos. Išsitraukia labiausiai nutrintą – tokios dažniausiai būna apie meilę – ir atsiverčia pirmą pasitaikiusį puslapį: „Ar būti karalium ar būti laimingu? – klausė savęs Mindaugas jau atlikęs savo didįjį darbą – sukūręs Lietuvą. Aš tiek ilgai buvau karaliumi ir klausiau proto balso. O dabar tekalba širdis – aš myliu Mortą ir noriu būti laimingas! Ir tą pačią 1236 metų naktį Mindaugas padėjo galvą...“
„Hm. Nors Morta ir šiaulietė, bet gal geriau imti kitą knygą – štai šią gėlėtu viršeliu su kregždėmis?“ – klausia savęs praeivis ir vėl atsiverčia pirmą pasitaikiusį puslapį: „Tą trumpą / vasarnaktį/ karališkos mintys/ pakibo erdvėj./ Šalin jas!/ Nes būsi/ arba karalius,/ arba laimingas...„
Liepos 13-osios: muzikinis, skirtas Stradivarijui (atleisk Bermanai!)
Prie Tytuvėnų vynuolyno vartų koncertų klausytojos atidžiai skaito skelbimą, kabantį ant vienuolyno sienos: „Liepos 13 Tytuvėnų vynuolyne – IV tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Kamerinės muzikos koncertas: G.F.Hendelio, P.Sarasate, C.Saint-Sans, A.Malcio kūrinius atlieka Lietuvos kamerinis orkestras, solistai P.Berman (smuikas, Italija), R.Vigvulf (klarnetas, Norvegija), dirigentas R.Šervenikas.”
- Hm. Jau geriau eit į parduotuvę, - taria viena jų ir nudrožia link prekybos centro.
Likusios klausytojas visgi žengia pro girgždančius vartus į vienuolyno kiemą ir apsvaigsta: “O!“
Pasijunta tarsi apakintos skaidrios baltos barokinių bokštų ir kiemo arkadų šviesos, kuri žeria atspindžius kaip piečiausioje Italijos dalyje. Kiemas pripildytas vargonų muzikos garsų, sklindančių iš bažnyčios. Prie bažnyčios durų stovi smuikininkas, bandantis pro durų plyšį įžiūrėti, kas ten vyksta. Ant jo nugaros užverstas futliaras su jame esančiu smuiku – STRADIVARIJUS! Smuikininkas žengia žingsnį atgal ir pasisveikina.
-Labas! – atsako ir nepažįstamosios.
Tuo metu iš bažnyčios pabira laidotuvių procesija – Žemaitijos saulės įdeginti liūdni žmonių veidai - tarsi kontrastas baltai blyksinčiai šio kiemo spalvai. Laidotuvių procesijai išėjus pro vartus, klausytojai suguža į Tytuvėnų bažnyčią. Iš už altoriaus išlenda bažnyčios tvarkytoja ir pradeda šluoti nubyrėjusius laidotuvių gėlių žiedlapius. Neužilgo užgroja orkestras su solo atliekančiu klarnetistu iš Norvegijos. Ilgi šaižūs klarneto garsai perskrodžia bažnyčios erdvę taip veriančiai, kad atrodo net angelai užsikemša ausis neištverdami šios šiaurietiškos melancholijos. Klarnetistą keičia italas smuikininkas, nuvydamas visas melancholijas ir žaižaruojančiu gyvenimo džiaugsmu užpildydamas erdvę. STRADIVARIJUS! Ir staiga bažnyčios durys trinkteli taip, kad atrodo tuoj pradės byrėti paauksuoti interjero ornamentai. Įeina parduotuvės lankytoja, persižegnoja, pasimeldžia ir STRADIVARIJAUS smuikui išgavus tobuliausią garsų harmoniją, palieka bažnyčią su tuo pačiu TRINKT! Bet šį kartą karališkas STRADIVARIJAUS garsas prarija žemaitiškai stačiokišką TRINKT ir amžiams lieka plazdėti po Tytuvėnų bažnyčios skliautais...
Liepos 19-osios: literatūrinis, skirtas Thomui Mannui (atleisk Bobrowski!)
Prie Thomo Manno (1875-1955) vasarnamio Nidoje gidas pasakoja apie tradicinį jo vardo festivalį:
- Šis festivalis, pavadintas „Kultūros kraštovaizdžiais“, prasidėjo liepos 12 ir šiandien - jo paskutinė diena. Jau buvo trys kino vakarai bei dvi dailės, keturios žodinės ir septynios muzikinės programos. Festivalis prasidėjo muzika ir šiandien baigsis muzika.
- Ar Thomas Mannas buvo muzikas? – smalsauja ekskursantas.
- Ne. Garsus vokiečių rašytojas, 1929 m. gavęs Nobelio premiją. Dalį premijos paskyrė šio vasarnamio statybai.
- O kodėl festivalyje dominuoja muzika, o ne Thomo Manno kūryba?- nerimsta ekskursantai.
- Rašytojas labai mėgo muziką. Jis net yra sakęs, kad yra daugiau klausos nei regos žmogus.
- O tai šioje viloje jis grojo ar rašė?
- Čia jis poilsiavo tris vasaras - 1930, 1931 ir 1932 metais. Ir kūrė. Bet kviečiu užeiti ir pasižiūrėti, kaip atrodo rašytojo darbo kambarys ir pasigrožėti vaizdais pro šio kambario langą.
Bet didžioji dauguma ekskursantų mieliau eina pakvėpuoti pajūrio oru.
O pro savo darbo kambario langą Thomas Mannas stebi Kuršių Marių tolumas ir be galo džiaugiasi jam tekusia laime turėti tokią ramybę. Tuo tarpu namelio verandoje ne kartą įsižiebia minčių fejerverkai, ypač kai atvyksta žurnalistai iš Vokietijos, Austrijos ar Prancūzijos. Tiesa, nė vienas iš Lietuvos... Iš šio namelio plaukia laiškai į įvairiausias šalis garsiausiems Europos žmonėms, bet jokio kontakto nei su vienu garsiu Lietuvos rašytoju. Nidon plaukia Lietuvos moksleivių ir studentų ekskursijos, kad nors akies krašteliu žvilgtelėtų į rašytoją - kai kuriems pavyksta su juo net pasikalbėti. Visi kviečia rašytoją pasižiūrėti Didžiosios Lietuvos, nuvykti į Kauną, bet oficialaus kvietimo nėra...
Gal todėl Thomą Manną Nidoje apima pirmykščio pasaulio nuojauta, kuria jis be galo džiaugiasi - kaip ir pirmykšte gamta. Kiekvieną sykį rašytojas čia pajunta stichijos jėgą – tą jėgą, kurią jis patiria tik kalnuose, dykumoje ar prie jūros. Čia, Nidoje, visos šios didingos stichijos yra vienoje erdvėje, bet rašytojo manymu, ši vieta rekomenduotina ne kiekvienam, nes kraštovaizdis gali atsigręžti tokiu savo melancholišku veidu, kad širdis neišlaiko... Matyt, tokiu metu ir mūzos nutyla. Vėl kuriama turbūt tik tada, kai atsigauna širdis, o jo mintyse Nida virsta tai afrikietiška Arktimi, tai Sachara, tai tiesiog dykuma. Bet ne Lietuva. Beveik jokio lietuviško motyvo savo kūryboje. Tiesa, Thomo Manno kūrybos esmė – žmogus, mitas, akistata su amžinybe, užburtas kalnas, o lietuviškas kraštovaizdis jam tėra tik „rėmai“. Panašiai kaip nūnai paties rašytojo kūrybos erdvė tėra tik fonas jo vardo festivaliui Nidoj...
Visiškai kitaip lietuviškoji erdvė veikia kitą vokiečių rašytoją - J.Bobrowskį (1917-1965), kuris nuo 1929 iki 1937 beveik kiekvieną vasarą praleidžia irgi šiame Klaipėdos krašte – vos už kelių šimtų kilometrų nuo čia. J.Bobrowskio užburtasis pasaulis - Mociškiai ir Vilkyčiai, kur gyvena jo močiutė. Tad 1930, 1931 ir 1932 metais abu – vienas jau garsus, o kitas dar tik būsimas rašytojas - kvėpuoja tuo pačiu lietuviško pamario oru. Bet gamta prie Jūros ir Nemuno bei slėpininga apylinkių mitologija taip užkeri Bobrowskį, kad tie kerai virsta lietuviškais simboliais kūryboje ir įkvepia net savo paskutinį veikalą pavadinti “Lietuviškais fortepijonais”. Bet Bobrowskio vardo festivalių nėra, nors tarp kitko jis irgi mėgo muziką... O Vilkyškiai ir Mociškiai, kur dar išlikę abu jo močiutės ūkiai, yra mažai kam žinomi kraštovaizdžiai...
