NEPRIKLAUSOMYBEI - 97 Jahre Unabhängigkeit (16.02.2015) 97th INDEPENDENCE DAY

Šiauliai (Lithuania): 16.02.2015

 Are you interested in it? Read more - English texts are blue. 

 Interessieren Sie sich dafür? Deutsches Info in Rot. 

Domina? Skaitykim toliau: liet. tekstai - juodomis raidėmis.

1

 The Concert in the Concert Hall "Saulė" of Šiauliai: 
Symphony Orchestra and Chamber Choir "Polifonija" from Šiauliai (Lithuania) 
Opera singer I.Jahutashvili and O.B.Nakashidze from Batumi (Georgia)

The concert, dedicated to Lithuanian Independence Day

O. Nakashidze & I. Jahutashvili

 

GEORGIAN COMPLIMENTS

 We got so many compliments from the guests to the Lithuanian Independence Day. 
The concert with Georgian guests took place on 16th  of February in the Concert Hall 'Saulė'.

Participants: 

Opera singer of the world level from Batumi (Georgia) - mezzosoprano I. Jahutashvili and baritone O. Nakashidze; Symphony Orchestra and Chamber Choir 'Polifonija' from Šiauliai (Lithuania)
With RESPECT to the conductor T. Ambrozaitis! He was able to create a harmonious ode to joy with temperamental Georgians and melancholic Lithuanians.

GEORGISCHE KOMPLIMENTE 

Zum litauischen Nationalfeiertag hat man so viele Komplimente bekommen!

Feierliches Konzert mit den Gästen aus Georgien fand am 16. Februar im Konzertsaal "Saulė" statt.
Teilnehmer: 
Opernsänger vom Weltniveau aus Batumi (Georgien) - Bariton 
O. B. Nakashidze und Mezzosopran I. Jahutashvili; Symphonieorchester und Kammerchor "Polifonija" aus Šiauliai.
Dirigent T. Ambrozaitis verstand mit den temperamentvollen Solisten aus Georgien und den melancholischen Musikanten sowie Chorsängern aus Litauen eine harmonische Ode an die Freude zu schaffen. 
RESPEKT!

GRUZINIŠKI KOMPLIMENTAI

Ši Vasario 16-oji buvo saulėta. Į vėliavos pakėlimo ceremoniją Šiauliuose atėjo tiek daug žmonių, kiek seniai nebuvo. Laikotarpis įtemptas, tad visi metė darbus ir puolė minėti Lietuvos Nepriklausomybės 97- metį.
 Po kelių metų jau bus 100!!! 
Minčių po Lietuvos valstybės atkūrimo  dienos daug ir jas sunku sudėlioti, ypač kai gauni tiek komplimentų! 

 Šiauliečius šventės proga sveikino gruzinai, o jie moka sakyti tostus ir kalbėti! Sveikinimus lydėjo europinio lygio solistų atliekamos operų arijos. Šventinis koncertas "Kelias į Lietuvą" vasario 16 d. vyko "Saulės" koncertų salėje.  Dalyvavo operos solistai iš Batumio (Gruzija): baritonas Otar (Bacho) Nakashidze, mecosopranas Inga Jahutashvili, Šiaulių simfoninis orkestras ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija" (vadovas Tomas Ambrozaitis, kuris ir dirigavo). Temperamentingiems Gruzijos solistams su galingais balsais reikia kalnų erdvės, 
o Lietuvos muzikantai  bei choristai labiau linkę į melancholiškas lygumas. 

PAGARBA dirigentui, 
kuriam pavyko rasti aukso vidurį ir sukurti harmoningą odę džiaugsmui!

2

Ch. Frenkelis Villa (Šiauliai/ Lithuania): 
Demonstration of the film 'INVASIBLE FRONT' ("NEMATOMAS FRONTAS") and meeting with one of the film directors J. Ohman

Jonas Ohman'as
Vienas filmo režisierių * One of the directots of the film

The book 'The Guerrillas' of Juozas Daumantas
(J. Lukša)

Juozas Lukša (Daumantas) (1921-1951)

 SWEDISH COMPLEMENTS
You could hear the Swedish complements, dedicated to the Lithuanian Independence Day, in the Ch. Frenkelis Villa in Šiauliai, where was demonstrated the documentary film 'The Invisible Front'. It was created by an international team (J. Ohman, V. Sruoginis, M. Johnston). One of the directors J. Ohman,  Swede, lives in Lithuania only since 1990. Once he red the book  'The Guerrillas' of J. Daumantas about the fight of Lithuanians against the Soviet Empire  in 1944-1953. It came as a surprise for him because the most people in the world didn't know about the Lithuanian underground Resistance. 

'Sometimes I am not sure whether the people of Lithuania do understand, what for a powerful history has the country,  where they are born!' (J. Ohman)

The film hero Juozas Lukša (1921-1951), one of the leaders of the Lithuanian guerrilla movement under pseudonym Juozas Daumantas, was ... an architecture student?! In 1947 and in 1948 he broke out from the Soviet Union to the West Europa wishing to inform the Western nations about Lithuania's resistance and to seek support for it.
During his last visit in Paris he fell in love, married and could live very happy here. Why did Juozas Lukša (Daumantas) return to Lithuania? 
It's a question! 
Maybe, you can find the answer in his last letter (10.8.1950) from Lithuania to Paris, to his love and wife Nijolė*:

For more than 20 days we had our joyful time in Traifelberg. I often 'run out' of my first 'wife' (Lithuania) and (...) think about you, my love: I am so happy! 
When our witness (Julijonas Butėnas) notices my dream of you, sometimes he says: '(...) Your are so happy again!'
Very sad,  that we - two lovers - couldn't enjoy our love. We had so little time for us! 'The cooking boiler of Lithuania' robbed our time. As long as the boiler will cook, we are ready to give up our joy and our lives...

J. Lukša (Daumantas) lost his life in the autumn 1951. At that time , the guerrillas dream of the independent Lithuania was hopeless, but not senseless. In 1990 Lithuania became free again.
*'Literatūra ir menas', December 22, 1990, p. 4.

SCHWEDISCHE KOMPLIMENTE
Einige Tage hat man sich auch an den schwedischen Komplimenten berauscht, die in der Ch. Frenkelis -Villa von Šiauliai zum litauischen Nationalfeiertag gemacht worden sind. 
Zur Demonstration des Dokumentarfilms "Der unsichtbare Front" (Regisseure: J. Ohman,
 V. Sruogins, M. Johnston / Litauen, Lettland,  Schweden) ist einer der Regisseure J. Ohman gekommen. Er kommt aus Schweden und lebt seit 1990 in Litauen. Als J. Ohman vom Kampf der litauischen Partisanen gegen das sowjetische Imperium im Jahre 1944-1953 im Buch "Partisanen" von 
J. Daumantas gelesen hatte, war er richtig überrascht!  Denn in Europa weiß man ja nichts von den Ereignissen,  die eigentlich eines Films wert sind.

"Ich bin nicht sicher,  ob die Menschen in Litauen richtig begreifen,  was für eine mächtige Geschichte ihr Land hat,  indem sie geboren sind!" (J. Ohman)

Der Filmheld, einer der Leiter der litauischen Partisanenbewegung, Juozas Lukša (1921-1951) mit dem Spitznamen "Juozas Daumantas" war damals... Architekturstudent! Dank seinem scharfen Verstand wurde ein infiltrierter sowjetischer Agent entdeckt, wodurch die ganze Partisanenbewegung im Januar 1947 gerettet wurde. Er war es, dem es sogar einige Male gelungen ist, durch die sowjetischen Grenzen nach dem Westen durchzudrängen, das Westeuropa vom litauischen Kampf zu informieren und nach Litauen zurückzukehren. Beim letzten Besuch in Paris (Frankreich) hat sich Juozas Lukša (Daumantas) verliebt, geheiratet und konnte dort bleiben und glücklich leben. Warum ist er doch nach Litauen zurückgekehrt?  Das fragen sich viele! Vielleicht kann man die Antwort in seinem letzten Brief  vom 10.8.1950 aus Litauen nach Paris an seine Frau Nijolė finden:

"Es sind mehr als 20 Tage seit der freudevollen Zeit in Traifelberg vergangen. Nun laufe ich oft aus der Umarmung meiner ersten "Frau" (Litauen) davon und lasse mich von den lieben Erinnerungen übetfluten. Ich denke an dich, meine Liebe, und bin so gücklich! (...) Wenn unser Trauzeuge (Julijonas Būtėnas) merkt, dass ich wieder von dir träume, sagt er manchmal: "(...)  Ich sah, wie glücklich du wieder warst! (...) Zwei Verliebte genießen üblicherweise ihre Liebe - wir konnten es aber nicht. Schade! Wir hatten verdammt wenig Zeit! Alles hat der "kochende Kessel Litauens" geraubt. Und solange der Kessel kocht, sind wir bereit nicht nur unser Glück, sondern auch unser Leben zu opfern. (...)*

Im Herbst 1951 ist Juozas Lukša (Daumantas) ums Leben gekommen. Damals waren die Träume der litauischen Partisanen vom unabhängigen Litauen hoffnungslos, aber nicht sinnlos. 1990 ist Litauen wieder unabhängig geworden.
*"Literatūra ir menas" vom 22.12.1990, S. 4.

ŠVEDIŠKI KOMPLIMENTAI

Keletą dienų svaigino ir švediški komplimentai, kurie nuskambėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga  
Ch. Frenkelio viloje Šiauliuose. Čia buvo rodomas dokumentinis filmas "Nematomas frontas" (režisieriai J. Ohman, V. Sruoginis, M. Johnston; Lietuva / Latvija / Švedija). Dalyvavo ir vienas iš filmo režisierių švedas Jonas Ohmanas, kuris nuo 1990 m. su pertraukomis gyvena Lietuvoje, kalba lietuviškai. Kartą jis gavo dovanų J. Daumanto knygą  "Partzanai", kur  pasakojama apie 1944-1953 m. vykusią Lietuvos partizanų kovą su sovietų imperija. J. Ohmanas perskaitė ją per dieną ir buvo priblokštas, kad Europa nieko nežino apie šiuos įvykius, kurie prašyte prašėsi filmo. 

"Kartais suabejoju, ar žmonės, gimstantys Lietuvoje, suvokia, kokios didingos istorijos žemėje jie gimsta?"- pridūrė jis.

Filmo herojus, vienas iš Lietuvos partizaninio judėjimo vadų, Juozas Lukša (1921-1951), slapyvardžiu Daumantas,  tuo metu buvo... architektūros studentas! 

Jei ne jo įžvalgumas ir laimingas atsitiktinumas 1947-01-18 per Lietuvos  partizanų suvažiavimą, visa partizanų vadovybė galėjo būti  susemta. Į ją sovietams buvo pavykę infiltruoti savo agentą, kuris J. Lukšos  dėka buvo pirma dešifruotas, o po to dezinformuotas apie suvažiavimą. Fiktyviai nurodytą suvažiavimo dieną gausūs emgiebistų daliniai krėtė ryšio punktus ir suvažiavimo vietą, kol suprato, kad yra apgauti. 

Be to, J. Lukša ne kartą sugebėjo prasmukti pro  geležinę uždangą į Vakarus, informuoti apie Lietuvoje vykstančias kovas ir grįžti atgal. Meilės mieste Paryžiuje jis įsimylėjo, vedė ir galėjo ten laimingai gyventi. 

Kodėl jis grįžo į Lietuvą, nors žinojo, kad Vakarai Lietuvai nebepadės ir kad sovietai jo atkakliai ieško? 

Galbūt atsakymas yra čia,  jo paskutiniame laiške iš Lietuvos žmonai Nijolei į Paryžių (1950 08 10):

"Prabėgo daugiau kaip dvidešimt dienų nuo tų džiaugsmo kupinų septynių dienų Traifelberge. Aš

dažnai ištrūkstu iš savo pirmosios "žmonos" (Lietuvos) glėbio ir pasineriu į malonius prisiminimus. Aš galvoju apie savo Brangiausiąją ir esu labai laimingas. (...) Kartais mūsų pajaunys (Julijonas Butėnas), stebėdamas mane, užsisvajojusį apie tave, sako: "(...) Aš mačiau, koks laimingas tu buvai (...)." Gaila, kad aš neturėjau progos pasidalinti su tavimi viskuo, kuo paprastai dalijasi du įsimylėjėliai, buvo beviltiškai mažai laiko. Jį pavogė iš mūsų "verdantis Lietuvos katilas". Ir kol jis kunkuliuos, mes būsime pasiruošę paaukoti ne tik savo džiaugsmus, bet ir savo gyvybę. (...) 
(Literatūra ir menas. 1990 12 22, p. 4).

1951 m. rudenį J. Lukša žuvo, įviliotas į spąstus žmogaus, su kuriuo vaikščiojo Paryžiaus gatvėmis ir kuris, vos atvykęs į Lietuvą, tapo išdaviku. 

Viename filmo "Nematoms frontas" epizodų šis Judas

 (J. Kukauskas) susitinka su buvusiu rezistencijos dalyviu, su kuriuo kadaise bičiuliavosi Paryžiuje. Nei kostiumas, nei oficialumas negalėjo paslėpti J. Kukausko nervinės įtampos, o ir antrasis pašnekovas griebėsi cigaretės, pajutęs, kad nesugeba išsaugoti ramybės šalia išdaviko net ir po tiek metų!

Istorinė drama: pokario partizanų svajonės tuo metu vėl turėti laisvą Lietuvą buvo beviltiškos, bet ne beprasmiškos. Jos vistiek išsipildė  - 1990 m.!