2016 m. kovo 11 d., penktadienis

2016.03.11 *STEBUKLAS*WUNDER*WONDER* 11.03.2016

ŠIAULIAI: Su Kovo 11-ąja, Lietuva! * 11th March: Happy birthday, Lithuania!
In Lithuania, the 11th of March 
became a historic day in 1990. This day at 22. 44 o'clock, the parliament declared the restoration of the Act of Independence of Lithuania. "Lithuania is independent again!" - Vyt. Landsbergis, the first head of the restored Republic of Lithuania, informed the whole world about it.
(Read more - English texts are blue.)

Der 11. März wird zum historischen Tag in Litauen 
 im Jahre 1990: Um 22. 44  Uhr dieses Tages wird die Akte der Unabhängigkeit Litauens wiederhergestellt. "Litauen ist unabhängig! "- Vyt. Landsbergis, das erste Staatsoberhaupt der wiederhergestellten Republik Litauen, informiert die ganze Welt darüber. 
(Interessant? Deutsches Info in Rot.)

1990 kovo 11 d. 22 val. 44 min.
 Lietuvos parlamente pasirašomas Lietuvos Respublikos atkūrimo Aktas. „Lietuva jau laisva!" – tuoj po pasirašymo pasauliui paskelbia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Eilinė kalendorinė data - kovo 11-oji - tampa istorine diena Lietuvoje. 
(Įdomu? Lietuviški tekstai - juodomis raidėmis.)


BERLIN, Charlottenburg: Obeliskas Kovo 11 * Obelisk to 11th of March 
THE OBELISK TO 11TH OF MARCH
The Monument to this date  stands already since 1979 m. in Berlin, the political center of Europe. The German Chancellor H. Kohl at the time didn't know about it, because it is in the Charlottenburg Gardens, in East Berlin. It would had nothing changed, if H. Kohl had known about it. In 1990, Germany didn't intend to recognize Lithuania, because it had the other interests - reunion of the German states.

DER OBELISK FÜR DEN 11. MÄRZ 
Das Denkmal für dieses Datum steht schon seit 1979 m. in Berlin, im politischen Zentrum Europas. Der damalige Kanzler H. Kohl weiß davon bestimmt nicht, denn es steht im Schlosspark Charlottenburg, in Ostberlin. Es hätte auch nichts geändert, wenn er darüber gewusst hätte. Im Jahre 1990 plant Deutschland nicht Litauen anzuerkennen, denn es hat andere Interessen - Vereinigung der deutschen Staaten. Außerdem steht H. Kohl mit M. Gorbatschow auf du und du und will ihm nicht schaden. 

KOVO 11-OSIOS OBELISKAS
Paminklas šiai datai,pasirodo, pastatytas jau 1979 m. Ir ne kur kitur, o Berlyne, politiniame Europos centre. Tikėtina, kad tuometinis VFR kancleris H. Kohlis net nežino apie paminklą, nes jis yra rytiniame Berlyne, Šarlotenburgo rūmų parko gilumoje. Jei ir būtų žinojęs, tai nieko nebūtų pakeitę. 1990 m. Vokietija nesiruošia pripažinti Lietuvos, nes turi savų interesų - susivienyti. Be to, VFR kancleris nenori pakenkti M. Gorbačiovui, su kuriuo tujinasi.



JAV*USA: VAŠINGTONO monumentas* WASHINGTON monument
JAV*USA, BOSTON(AS): Bunker'io kalvos obeliskas * The Bunker Hill Monument
USA: FREEDOM MONUMENTS AND FREEDOM
The traditional obelisk of the 11th March recalls to the freedom monuments in Washington or Boston. But USA - a symbol of freedom - hade the other plans in 1990 and didn't hurry to recognize Lithuania. Now it is known that on 11th of March, the celebrating Lithuania knocked not in good time at the doors of the Great Democracies. They got annoyed and locked all the doors. For a wonder Lithuania penetrated through the windows and celebrates the 11th of March until today.

DIE USA: FREIHEITSMONUMENTE UND FREIHEIT
 Das traditionelle Obelisk für den 11. März erinnert an die Freiheitsmonumente in Washington oder Boston. Aber die freiheitsliebenden USA beeilen sich nicht Litauen anzuerkennen, denn sie haben ihre Pläne. Nun weiß man schon, dass das feiernde Litauen am 11. März 1990 nicht rechtzeitig an die Tür der großen Demokratien geklopft hat. Die haben sich geärgert und alle Türen für Litauen geschlossen. Wunderbarerweise ist Litauen durch die Fenster eingedrungen und feiert den 11. März bis heute.

  LAISVĖ IR LAISVĖS MONUMENTAI JAV
 Kovo 11 paminklas Berlyne - tradicinis, jo forma primena laisvės monumentus Vašingtone ir Bostone. Bet laisvoji JAV neskuba pripažinti Lietuvos, nes taip pat turi savo planų. Dabar jau žinome, kad vėlų 1990 m. kovo 11-osios vakarą Lietuva ne laiku pasibeldė į didžiųjų demokratijų duris. Kai čia buvo švenčiamas nepriklausomybės atkūrimas keliant šampano taures, didžiosios šalys susierzino ir užbarikadavo visas duris. Lietuva stebuklingu būdu įsiveržė pro langus ir kovo 11-ąją švenčia iki šiol.



Suvenyrai iš mugės *Souvenirs from the fair
Smetoniška pasniko sriuba su grybais * Soup with mushroms to the fast time
Gotikiniai balandėliai * Gothic meat balls
 ŠIAULIAI: EVENTS TO THE 11TH OF MARCH
 Lithuanian cities celebrate the 11th of March differently. In Šiauliai, in the fourth largest city in Lithuania, you could visit about 100 free events - something for everyone! From 10th to 12th of March there was much activity in the pedestrian street where took place Lithuanian trade fair with the guests from the Ukraine. During the action for gourmets "Lithuanian food" you could taste the historical Lithuanian dishes in the cafes of Šiauliai. 

ŠIAULIAI: VERANSTALTUNGEN ZUM 11. MÄRZ
 Jede litauische Stadt feiert anders. In Šiauliai, in der viertgrößten Stadt Litauens, gab es etwa 100 freie Veranstaltungen - jedem nach seinem Geschmack! Vom 10. bis 12. März herrschte viel Betrieb in der Fußgängerzone, wo litauische Messe mit den Gästen aus der Ukraine stattfand. Während der Aktion für Feinschmecker "Litauische Kost" konnte man in den Cafés von Šiauliai historische Gerichte probieren. 

KOVO 11-OSIOS RENGINIAI ŠIAULIUOSE
 Kiekvienas Lietuvos miestas švenčia kitaip. Šiauliuose buvo apie 100 nemokamų renginių - kiekvienam pagal pomėgius. Kovo 10 -12 d. centrinėje pėsčiųjų gatvėje šurmuliavo tautodailininkų mugė, kurioje nustebino svečiai iš Ukrainos - tik pas juos buvo galima rasti tautinės atributikos suvenyrų. Tiesa, buvo gausiai prekiaujama lietuvišku maisto paveldu - sūriais, rūkytomis dešromis, namine duona etc. Kavinėse buvo galima paskanauti senųjų lietuviškų patiekalų, nes čia vyko gurmaniška akcija "Ragauju Lietuvą!"



FRENKEL(io) VIL(L)A: Kovo 11 minėjimas & koncertas; fone - P. Bugailiškio portretas * 
Celebration of the 11th March & Concert; In the background - portrait of P. Bugailiškis

FRENKEL(io) VIL(L)A:
 Iš V. Kasiulio parodos - "Tivolio parkas Kopenhagoje. XX a. 7 deš." * 
From Exhibition of V. Kasiulis - "Tivoli Park in Copenhagen. 1960s"
FRENKEL VILLA: CELEBRATION OF THE 11TH OF MARCH 
This day is the entry  free to the Šiauliai Museum of History and Ethnography "Aušra" because it is founded on 11th of March in 1923. The celebrations of the 93th anniversary of "Aušra" as well as to the 11th of March took place in the Frenkel Villa. Traditionally, it was awarded the prize of P. Bugailiškis (the founder of the museum). In 2016, the award-winner is R. Tamulaitis, director (since 1992) of the Kurtuvėnai Regional Park where is the restored Manor Kurtuvėnai too. Now it is a famous heritage site as well as a popular leisure centre of the region Šiauliai. R. Tamulaitis took an active part in the historic events of 1990 when Lithuania sought after the restauration of the independence. 
After the award ceremony there was a concert with the famous Lithuanian singer O. Kolobovaitė which performed Lithuanian folk songs as well as songs of M. K. Oginskis, M. K. Čiurlionis and R. Schumann with accompaniment by J. Šervenikas (piano). The acoustics of the Frenkel  Villa fited wonderful with her lyric soprano, that was a perfect background for the "Scandinavian sketches" exhibited in the room next to the Concert Hall. 
Vyt. Kasiulis (1918-1995), the author of the exhibition, is a famous European and Lithuanian artist associated with Paris where he lived all his life since 1948. He visited Sweden and Denmark where were organized V. Kasiulis' exhibitions. It seems the artist liked the scandinavian landscapes with its mild tints that he changed in his pictures into contrast vivid colours. To quote Ake Skiold, a rewiever of Swedish culture, V. Kasiulis' painting is "a real oasis of joy". What could be better for celebration of victory?

 DAS FRENKEL - HAUS: FEIERLICHKEITEN ZUM 11. MÄRZ
 In Šiauliai wurde am 11. März 1923 das Museum für Geschichte und Ethnographie "Aušra" gegründet (sein Eintritt ist an diesem Tag frei). Die Feierlichkeiten zum 93. Gründungstag von "Aušra" sowie zum 11. März fanden im Frenkel - Haus statt. Traditionell wurde zuerst der Preis von P. Bugailiškis (des Gründers des Museums) verliehen. Seit 1992 hat sich der preisgekrönte Direktor des Regionalparks Kurtuvėnai R. Tamulaitis mit der Pflege des Parks sowie mit der Wiederherstellung des Landguts Kurtuvėnai beschäftigt und es zum beliebten Freizeitziel der Region Šiauliai gemacht. In seinem Dankeswort erinnerte er sich auch an die Zeit um 1990, als Litauen nach der Wiederherstellung der Unabhängigkeit strebte. Er freute sich über die Chance des Schicksals an diesen Ereignissen aktiv teilnehmen zu können. 
Nach der Preiszeremonie gab es ein Konzert, in dem die berühmte litauische Sängerin O. Kolobovaitė litauische Volkslieder sowie Lieder von M. K. Oginskis, M. K. Čiurlionis und R. Schumann unter Begleitung von J. Šervenikas (Klavier) gesungen hat. Die Akustik vom Frenkel-Haus passte bestens zu ihrem lyrischen Sopran, dessen Klang an ein fließendes Bach erinnerte. Es bildete einen idealen Hintergrund für "Skandinavische Skizzen" von Vyt. Kasiulis (1918-1995), die im Raum neben dem Konzertsaal ausgestellt waren. 
Der in Europa berühmte Maler lebte seit 1948 in Paris, indem er oft Schweden und Dänemark besuchte. Es scheint, als ob er mit den skandinavischen leicht getönten Landschaften oder zurückhaltenden Lebensmomenten experimentieren wollte, indem er alles in lebhaften Farbkontrasten schilderte. Laut schwedischen Kunstkritikern sind Kasiulis' Bilder "eine richtige Freudeoase", was bestens zu jedem Fest passt.
KURTUVĖNAI: 
Bažnyčia, dvaro parkas & terasa * Church, Manor Gardens & Terrace
KOVO 11-OJI FRENKELIO VILOJE
 Šiauliuose 1923 m. ir būtent kovo 11-ąją įkurtas Šiaulių istorijos flagmanas - muziejus "Aušra". Jo padalinių lankymas tą dieną paprastai nemokamas. Muziejaus 93-ųjų įkūrimo metinių ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas vyko Chaimo Frenkelio viloje. Jo metu kasmet įteikiama muziejaus įkūrėjo P. Bugailiškio premija, kuri už gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimą 2016 m. paskirta Kurtuvėnų regioninio parko direktoriui Rimvydui Tamulaičiui. Keista, kad Kurtuvėnus atgaivino žmogus, kilęs ne nuo Šiaulių, o nuo Šakių. Vilniaus universitete įgijęs fiziko specialybę R. Tamulaitis atvyko į Šiaulius, kur beveik nieko nepažinojo. 1987 m. jis įsitraukė į Žaliųjų judėjimą, vėliau – į Lietuvos persitvarkymo Sąjūdį. 1988 m. kartu su bendraminčiais įsteigė kultūros paveldo klubą "Aukuras“. 1990 m. buvo išrinktas į 1-ąją Šiaulių miesto tarybą. 1992 m. R. Tamulaitis paskirtas įsteigto Kurtuvėnų regioninio parko direktoriumi. Jis ne tik ėmėsi Kurtuvėnų dvaro sodybos pastatų atkūrimo pagal istorinę medžiagą, bet ir pritaikė juos šiuolaikinėms reikmėms. Oficinoje dirba Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, ratinėje veikia lankytojų informavimo centras, ūkiniuose pastatuose – žirgynas, sode bei sodininko namelyje – kempingas, svirne vyksta koncertai, parodos etc. Padėkojęs už premiją R. Tamulaitis prisiminė Nepriklausomybės atkūrimo laikus ir džiaugėsi, kad likimas davė šansą būti tos istorijos kūrėju. Ir savo ruožtu "Aušros" muziejui padovanojo savo deputato pažymėjimą, kurį gavo išrinktas į 1-ąją Šiaulių miesto tarybą. 
Po premijos įteikimo ceremonijos koncerte skambėjo M. K. Oginskio, M. K. Čiurlionio, R. Schumann'o ir lietuvių liaudies dainas. M. K. Oginskis, kurio 250-mečio jubiliejus buvo švenčiamas 2015 m., kilęs iš Lietuvos kunigaikščių giminės, buvo aktyvus politinis veikėjas, diplomatas, o kartu ir populiarių polonezų ir kitų kūrinių autorius (nors neturėjo muzikinio išsilavinimo). Jis atspindi tą keistą lietuvišką paradoksą, kad dažnai arba garsus politikas yra susijęs su muzika, arba muzikas suvaidina labai svarbų vaidmenį Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Dainas atliko Ona Kolobovaitė (fortepijonu akomponavo Justas Šervenikas), kurios lyriniam sopranui tobulai tiko Frenkelio vilos akustika. Jos balsas tarsi čiurlenantis kalnų upokšnis prasiveržė pro visas užtvaras ir užpildė visą vilos erdvę. 
Tai buvo puikus fonas Vyt. Kasiulio (1918-1995) parodai "Skandinaviški eskizai", kuri eksponuojama tuoj už koncerto salės sienos. Šis garsus Europos dailininkas, 1948 m. emigravęs iš Lietuvos į Paryžių, kur nugyveno visą savo gyvenimą, dažnai lankėsi Švedijoje ir Danijoje. Užfiksavęs savo žvilgsniu tų šalių santūrių spalvų peizažus ar prislopintų jausmų gyvenimo momentus, Vyt. Kasiulis savo kūryboje juos nuspalvindavo ryškiomis kontrastingomis spalvomis. Tarsi eksperimentuodamas mintyse - kas gi iš to išeis? Išėjo kūriniai, kuriuos švedų kritikai pavadino "džiaugsmo oaze". 
Džiaugsmas - puikus fonas bet kuriai šventei!



"Danų sargybinis. XX a. 7 deš." - V. Kasiulio parodoje Frenkelio viloje *
 "Danish Guard. 1960s" - in picture of V. Kasiulis' in the exhibition in Frenkel Villa
Danų sargybinis realybėje (Kopenhaga: 2016 m.) * Danish Guard in reality (Copenhagen: in 2016)
DENMARK ONCE MORE
 In the reality, Tivoli Park as well as royal guard at the Royal Palace in Copenhagen don't capture the rapt attention at once that it does in V. Kasiulis' sketches. Actually, the quiet Denmark can be a rapt country what's happened in 1990, when Lithuania sought after the independence and hade to answer the question of the Danish prince "To be or not to be?" At the time, Denmark was the second state (after Iceland) that recognized Lithuania de jure. It was the beginning of the international recognition that 25th anniversary is celebrating in Lithuania this year. By the way, the Queen Margrethe II of Denmark who has reigned since 1972 could remember this time. For her role in recognizing Lithuania's independence, the Qeen was awarded Grand Cross of the Order of the Lithuanian Grand Duke Vytautas when she visited Lithuania. It is interesting, that Iceland (before the declaration of independence in 1944) was a part of Denmark. 
Sometimes, it is difficult to guess what European circumstances could be important for the history of Lithuania. "I often repeat that sometimes, in certain circumstances the small countries can change the History if they work together. It is because they shouldn't consider themselves as a chessmen on the board of the great powers" (J. B. Hannibalsson, Minister of Foreign Affairs of Iceland between 1988 and 1995*). 
*http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492 

NOCHMAL ÜBER DÄNEMARK 
Der Park Tivoli oder die königliche Wache am Königschloss in Kopenhagen fallen in der Realität kaum auf, während sie in Skizzen von Vyt. Kasiulis auf einmal Aufmerksamkeit fesseln. Denn die Farbkontraste in Bildern schaffen nicht nur Lebensfreude, sondern auch Spannung. 
Das ruhige Dänemark kann tatsächlich ein spannendes Land werden. Das Land fesselte die Aufmerksamkeit der Welt im Jahre 1990, als Litauen nach der Unabhängigkeit strebte und die Frage des dänischen Prinzen "Sein oder nicht sein?" beantworten musste. Dänemark war der zweite Staat (nach Island), das Litauen de jure anerkannt hat. Das war der Beginn der internationalen Anerkennung, deren 25. Jubiläum in diesem Jahr in Litauen begangen wird. Übrigens regiert Dänemark dieselbe Königin Margrhete II. (seit 1972), die schon zweimal Litauen besucht hat, wo sie mit dem Orden von Vytautas Magnus ausgezeichnet wurde. Es ist interessant, dass Island bis zur Erklärung seiner Unabhängigkeit 1944 im Bestand von Dänemark war. Manchmal ist es schwer zu erraten, welche europäische Peripetien eine entscheidende Rolle für die Geschichte Litauens spielen werden. "Ich wiederhole ständig, dass es die Zeit und die Umstände gibt, unter denen die kleinen Länder, wenn sie zusammenarbeiten, die Geschichte verändern können. Deshalb sollten sie sich nicht als Schachfiguren auf dem Brett der Großmächte betrachten" (J. B. Hannibalsson, Außenminister von Island 1988-1995*). 
*http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492 

DAR KARTĄ APIE DANIJĄ 
Realybėje danų karališkieji sargybiniai šalia karalienės rūmų ar Tivolio parkas Kopenhagoje nekrenta labai į akis. O Vyt. Kasiulio eskizuose jie iš karto prikausto žvilgsnį, nes kontrastingos spalvos kuria intrigą. 
Ramioji Danija iš tiesų gali virsti intriguojančia šalimi. Ji prikaustė pasaulio žvilgsnį 1990 m., kai siekianti nepriklausomybės Lietuva sprendė klausimą "Būti ar nebūti?" Beje, danų princo Hamleto klausimą! Danija buvo antroji šalis (po Islandijos), kuri pripažino Lietuvą de jure (1991-02-28). Šios šalys ir pralaužė ledus - prasidėjo tarptautinis Lietuvos pripažinimas, kurio 25-metis švenčiamas šiemet. Beje, Danijoje tebekaraliauja ta pati karalienė Margareta II (nuo 1972 m.), kuri jau du kartus (1992 ir 2009) lankėsi Lietuvoje ir yra apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi už indėlį į Lietuvos nepriklausomybę. Įdomu, kad Islandija iki savo Nepriklausomybės paskelbimo 1944 m. priklausė Danijai. 
Sunku kartais numatyti, kurios Europos peripetijos gali būti lemiamos Lietuvos istorijai. "Nuolat sakau, kad būna toks laikas ir aplinkybės, kai bendradarbiaudamos mažos šalys gali pakeisti istoriją. Jos neturėtų žiūrėti į save kaip šachmatų figūras ant didžiųjų galių lentos" (J. B. Hannibalssonas, Islandijos užsienio reikalų ministras 1988-1995*). 
 *http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492 



Parodos "Karas Ukrainoje" plakatas*Poster of the exhibition "War in Ukraine"

UKRAINE AGAIN
 Ukraine is another country that knocked at the doors of the Great Democracies not in good time. Since two years, the country has been waiting for opening the door that is free for refugees from Asia, but closed for Ukraine. 
The complicated Ukrainian reality could be seen in the Photo Exhibition "Vijna - War in Ukraine" in the Museum of Photography in Šiauliai. On the 11th of March here took place the meeting with the author of exhibition A. Morozovas, a journalist from Lithuania. A challenge for Ukraine is the war as well as the radical changing of society order what is know very well in Lithuania. You can hear Lithuanian saying: "If you want to harm someone you wish long life in the transformation times". It is the time you never know what will happen in the future. If you have a positive outlook you survive, if don't - you have a hard times with a question "Is it what I expect?" In Ukraine, soon will be asked: "Is it the life that we have expected in Ukraine? It is the Europe  we have dreamed of?"

WIEDER DIE UKRAINE
 Die Ukraine ist noch ein Land, das nicht rechtzeitig an die Tür der großen Demokratien geklopft hat. Das Land wartet schon zwei Jahre, bis sich die Tür öffnen, indem es den Krieg mit Russland führen sowie mit dem komischen Demokratieverständnis in Europa konfrontieren muss. Die Tür ist offen für Flüchtlinge aus Asien und geschlossen für die Ukrainer aus Europa. 
Die komplizierte ukrainische Realität konnte man in der Fotoausstellung "Vijna - Krieg in der Ukraine" im Museum für Fotografie von Šiauliai kennen lernen, wo das Treffen mit dem Autor A. Morozovas, Fotojournalisten aus Litauen, am 11. März stattfand. 
Die Herausforderung für die Ukraine ist nicht nur der Krieg, sondern auch die Umwandlungszeit, die für Litauen so gut bekannt ist. Nicht zufällig sagt man in Litauen: "Wenn man jemandem schaden will, wünscht man langes Leben in der Umbruchszeit". In der Zeit weiß man nie, was in der Zukunft passiert. Wenn man dazu positiv gestimmt ist, überlebt man und wenn nicht, dann - "so was habe ich nicht erwartet!" Auch in der Ukraine entstehen bald die Fragen: "Ist das das Leben, das man in der Ukraine erwartet hat?", "Ist das das Europa, von dem man geträumt hat?" 

IR VĖL UKRAINA
 Ukraina - dar viena valstybė, kuri nelaiku pasibeldė į didžiųjų demokratijų duris ir kuri jau dveji metai yra pakibusi tarp Rytų ir Vakarų. Kantriai laukdama kol jos atsidarys turi įnirtingai kautis su Rusija ir stebėtis keistu Europos demokratijos supratimu: pabėgėliams iš Azijos durys atviros, o ukrainiečiams iš Europos kažkodėl uždarytos.
Su ukrainietiška realybe buvo galima susipažinti Fotografijos muziejuje, kuriame veikia fotožurnalisto iš Lietuvos - Artūro Morozovo fotografijų paroda apie karą Ukrainoje "Vijna". Kovo 11-ąją vyko susitikimas ir su parodos autoriumi, kuris pasakojo savo įspūdžius apie nepriklausomybės karo kasdienybę.
Iššūkis Ukrainai yra ne tik karas, bet ir permainos. Neveltui Lietuvoje sakoma: "Jei nori kam nors blogo, palinkėk ilgai gyventi permainų laikotarpiu". Pokyčų laikais niekada nežinai, kas laukia ateityje. Jei nusiteiksi pozityviai, išgyvensi, jei negatyviai, bus tai, kas apibūdinama sakiniu: "Aš ne to tikėjausi!" Neužilgo ir Ukrainoje kils klausimai: "Ar tokios Ukrainos tikėjomis?" arba "Ar tokios Europos norėjome?"



ŠIAULIAI, VILNI(a)US G./STR.: Koncertas / Concert 


ŠIAULIAI, VILNI(a)US G./STR.: 
1990 m. Nepriklausomybės akto kopija - pasirašom!* Copie of Independence Act 1990 - you can sign too! 

DONATAS MORKŪNAS: 
Šiaulietis, 1990 m. Nepriklausomybės akto signataras* 
Historian from Šiauliai signed the Act of Independence in 1990 

IS IT THE LITHUANIA WE HAVE EXPECTED?
 The Lithuanians think often about it. "One week was enough to create the world for God only. Our problem is why do we go forward slower as we can?" It is the opinion of Donatas Morkūnas, historian, one of 124 Signers signed the Act of Independence in 1990. By the way, on the 11th of March 2016 you could finde the copy of the Act of 1990 on the table in the Vilnius Street (main street of Šiauliai). Anybody could it read as well as sign it or just enjoy the concert on the stage nearby. But many wanted to sign the document once more. 
Lithuania needed approximately one and a half years to be recognized de jure, but the transition period continues yet. Since 26 years, we have been tormenting by the varying economic and social changes. "Your tormenting life it wuold be a dream life for us" - repeat often our friends from Russia. "Why are so many big supermarkets in the cities and why are here so many people?" It usually ask West Europeans, if they hear complaints of Lithuanians to earn too little money... 

IST DAS DAS LITAUEN, DAS WIR ERWARTET HABEN?
 Diese Frage hört man immer wieder in Litauen. "Nur Gott hat die Welt in einer Woche geschaffen. Das Problem ist, dass wir ziemlich langsamer nach vorne gehen, als wir können" - meint Donatas Morkūnas, Historiker, einer von 124 Signataren, der die Akte der Unabhängigkeit im Jahre 1990 unterzeichnet hat. Am 11. März lag übrigens die Kopie der Akte von 1990 auf dem Tisch in der Vilniusstraße, Hauptstraße von Šiauliai. Wer wollte, konnte es sowohl lesen als auch unterzeichnen oder nur das Konzert auf der Bühne daneben hören. Viele aber wollten die Akte nochmal unterschreiben. Litauen brauchte ca. 1,5 Jahre de jure anerkannt zu werden, aber die Übergangsperiode dauert immer noch. Wir plagen uns mit den Veränderungen schon seit 26 Jahren. "Wir würden gerne so leben, wie Sie sich plagen!" - wiederholen oft Bekannte aus Russland. "Wieso gibt es so viele riesige Supermärkte und warum herrscht dort immer so ein starker Betrieb?" - fragen erstaunt Westeuropäer, wenn sie die Klagen hören, dass in Litauen so wenig verdient wird... 


AR TOKIOS LIETUVOS TIKĖJOMĖS?
 Toks klausimas kartas nuo karto pasigirsta Lietuvoje. "Tik Dievas per savaitę pasaulį sukūrė. Kitas dalykas, ar taip sparčiai einame savo tikslų link, kaip galėtume?“ Tai Donato Morkūno, istoriko, Lietuvos 1990 m. Nepriklausomybės Akto signataro atsakymas. Beje, Kovo 11-ąją miesto centre, Vilniaus gatvėje ant stalo netoli Kaštonų alėjos gulėjo 1990 m. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto kopija. Kas norėjo, galėjo ją perskaityti ar pasirašyti. Arba pasiklausyti šalia ant scenos koncertuojančių Šiaulių miesto kolektyvų. Pasirašančiųjų buvo daug... 
Po Nepriklausomybės Akto paskelbimo Lietuva įsitvirtino Europoje de jure labai greit - per 1,5 metų, bet pereinamasis laikotarpis užtruko ir kankinančios permainos tęsiasi jau 26 metus. "Kad mes taip gyventume, kaip jūs kankinatės!" - ironiškai pastebi pažįstami iš Rytų. "Jeigu skundžiatės, kad mažai uždirbate, tai kodėl tiek daug milžiniškų prekybos centrų ir kodėl juose tiek daug pirkėjų?" - klausia tie, kas atvyksta iš Vakarų Europos...



ŠIAULIAI, V. KASIULIS' EXHIBITION: Jūros pakrantė. XX a. 6 deš.* Seashore. 1950s
THE 11TH OF MARCH PHILOSOPHICALLY 
From many events to 11th of March you could form your own festival mosaic. You could celebrate as well as philosophize. 
"In Palanga I have written my Doctoral Thesis when the Independence of Lithuania was declarated on the 11th of March 1990. I heard it over the radio and went to the seashore to collect my thoughts. I understood that it is a wonder happened. Day by day my respect continued to grow for my country and its people declared and defended the Independence. The 11th of March it is because I can live free. This freedom is of considerable importance to my life (L. Donskis, famous Lithuanian philosopher*). 
*http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-mus-istikusi-laisve-500-592077

DER 11. MÄRZ PHILOSOPHISCH
 Von vielen Veranstaltungen hat jemand sein eigenes Festmosaik zusammengesetzt. Die einen haben gefeiert, die anderen philosophiert. 
"Ich wurde vom 11. März in Palanga getroffen, wo ich an der Doktorarbeit gearbeitet habe. Als ich im Radio hörte, was passiert war, ging ich an die Ostsee, um meine Gedanken in Ordnung zu bringen. Ich verstand, dass ein Wunder passiert ist. Mit jedem Tag wuchs mein Stolz auf mein Land und meine Mitbürger, die die Unabhängigkeit erklärt und es später verteidigt haben. Dank dem 11. März wurde ich ein freier Mensch. Diese Freiheit ist das Wesentliche in meinem Leben" (L. Donskis, berühmter litauischer Philosoph*). 
*http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-mus-istikusi-laisve-500-592077 

KOVO 11-OJI FILOSOFIŠKAI
 Iš daugybės renginių kiekvienas susidėliojo savo šventės mozaiką. Kas šventė, o kas mąstė. 
"Kovo 11-oji mane ištiko baigiant rašyti disertaciją Palangoje. Išgirdęs per radiją, kas įvyko, nuėjau prie jūros susidėlioti minčių ir susivokti. Supratau, kad įvyko stebuklas. Kiekviena diena vis labiau didino mano pagarbą savo šaliai ir jos žmonėms, kurie paskelbė nepriklausomybę ir vėliau apgynė ją. Kovo 11-osios dėka aš tapau laisvu žmogumi. Laisvė mane ištiko kaip esminis gyvenimo įvykis" (L. Donskis, filosofas*).  
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-mus-istikusi-laisve-500-592077





J. B. HANNIBALSSON(as): 
Buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras * The former Foreign Minister of Iceland
 THE 11TH OF MARCH - THE MOST IMPORTANT EVENT OF THE 20TH CENT.? 
On 11 March 1990, when the young philosopher L. Donskis sat at the Baltic Sea to collect his thoughts, he couldn't imagine that Lithuania has knocked to the doors of the Great Democratic Powers not in good time. Vyt. Landsbergis, the former head of state of Lithuania, turned to everybody in the world. It didn't matter, where they were - in the right or in the left, in heaven or in hell. There was no answer about one year. Iceland was the first country to recognize Lithuania, in 1991 February 11, immediately after the bloody January in Vilnius. For his role in recognizing Lithuania's independence, Jón Baldvin Hannibalsson, former Foreign Minister of Iceland, was awarded Commander's Grand Cross of the Order of the Lithuanian Grand Duke Gediminas, as well as Medal of 13 January and title of honorary citizen of Vilnius. 
On the 11th of February 2016, on the occasion of the 25th anniversary of the first recognition of Lithuania, J. B. Hannibalsson, famous politician, economist and diplomat was awarded a degree of Doctor Honoris Causa of the University Vilnius. After awarding he gave a speech at the Institute of International Relations and Political Science of Vilnius University. In his speech he recalled the time 26 years ago and told about objectives of the Great Powers at this time. The United States wanted to end the cold war and to reach an agreement with the USSR because of the American invasion of January 1991 to Iraq (allied with the Soviet Union). Germany had a concern in reunion of the German states. If the restoration of the independence of the Baltic states was not included in these plans - nothing to do, they simply were unsuccessful! Iceland decided to have a different attitude and recognised Lithuania. It wasn't connected with the national interests. Just the opposite, the country was dependent on the Soviet oil and gas. But Iceland didn't agree with the conservation of the Soviet Union at any price and with the naive enthusiasm for Gorbachev that wasn't justified. Iceland was convinced that the Soviet system is in crisis without alternative to exist in such conditions and that the Soviet empire will collapse what happened with many empires after the World War II. It was beyond doubt and it was only the question: When does it happen? 
"My opinion is different from it of Mr. Putin, who thinks that the collapse of the Soviet Union was the greatest geopolitical catastrophe in the 20th century. I was convinced at the time and I am convinced today that the collapse of the Sowjet Union can be the most important event in the 20th century. For the better, when it happened on a small initiative of the Baltic States" (J. B. Hannibalsson*). 
 *http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/jonas-hannibalssonas-sovietu-sajungos-zlugimas-naudingiausias-xx-amziaus-ivykis-500-582627

DER 11. MÄRZ - DAS WICHTIGSTE EREIGNIS IM 20 JH.?
Als der junge Philosoph L. Donskis an der Ostsee am 11. März 1990 saß und grübelte, konnte er gar nicht ahnen, dass Litauen nicht rechtzeitig an die Tür der demokratischen Großmächte geklopft hatte! Vyt. Landsbergis, damaliges Staatsoberhaupt Litauens, wendete sich an alle in der Welt, egal wo sie waren: rechts oder links, im Himmel oder in der Hölle. Ein ganzes Jahr gab es keine Antwort, bis ISLAND Litauen am 11. Februar 1991 anerkannt hat. 
Am 11. Februar 2016 - zum 25. Jubiläum der ersten Anerkennung Litauens - wurde dem damaligen Außenminister Islands Jónas Baldvin Hannibalsson der Titel eines Ehrendoktors der Universität Vilnius verliehen. Dazu hat er eine Rede gehalten, in der die Ziele der damaligen westlichen Großmächte genannt wurden. 
Die USA wollten den kalten Krieg beenden sowie eine Lösung wegen ihrer Invasion vom Januar 1991 nach Irak (das mit der Sowjetunion verbündet war) finden. Deutschland beschäftigte sich mit der Vereinigung der deutschen Staaten. Wenn die Wiederherstellung der Unabhängigkeit von Baltischen Staaten in diesen Plänen nicht aufgenommen wurde - nichts zu machen, es hat ihnen einfach nicht geklappt! Island entschloss sich eine andere Haltung einzunehmen und hat Litauen anerkannt. Das war mit keinen nationalen Interessen verbunden. Es war gerade umgekehrt, denn das Land war vom sowjetischen Öl und Gas abhängig. Island war damit einfach nicht einverstanden, dass die Sowjetunion um jeden Preis erhalten werden muss. Die naive Begeisterung für Gorbatschow war nicht begründet. Island war überzeugt, dass das Sowjetsystem in der Krise steckt, für die es keine Auswege gibt und dass das sowjetische Imperium wie ein Kartenhaus zusammklapt, was mit vielen Imperien nach dem Zweiten Weltkrieg passiert ist. Es gab keinen Zweifel daran, es gab nur eine Frage: Wann? 
"Ich denke anders als Herr Putin, der meint, dass der Zusammenbruch der Sowjetunion die größte geopolitische Katastrophe des 20. Jhs ist. Ich war überzeugt damals und bin überzeugt noch heute, dass der Zusammenbruch der Sowjetunion wohl das wichtigste Ereignis im 20. Jh. ist. Wenn ein kleiner Anstoß dazu von der Seite der Baltischen Staaten gegeben wurde, um so besser" (J. B. Hannibalsson*).
*http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/jonas-hannibalssonas-sovietu-sajungos-zlugimas-naudingiausias-xx-amziaus-ivykis-500-582627

KOVO 11-OJI: NAUDINGIAUSIAS XX AMŽIAUS ĮVYKIS?
 Kai 1990 m. kovą jaunasis L. Donskis sėdėjo ant Baltijos jūros kranto ir mąstė, kažin ar jis nutuokė, kad Lietuva nelaiku pasibeldė į Vakarų demokratijų duris. Dėl pripažinimo tuometinis Lietuvos vadovas Vyt. Landsbergis kreipiasi į visą pasaulį, į kairę ir į dešinę, į dangų ir į pragarą. Jokio atgarsio! Ir pirmoji šalis, kuri išdrįso pripažinti Lietuvą beveik po metų - 1991 vasario 11 d. - buvo ISLANDIJA.
Švenčiant šio įvykio 25-metį 2016 metų vasario 11 d. Lietuvoje viešėjo Jónas Baldvinas Hannibalssonas (g. 1939), Islandijos užsienio reikalų ministras (1988-1995). Vilniaus universitete jam buvo suteiktas Garbės daktaro vardas.
Ta proga sakydamas kalbą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis įvardijo tuometinius Vakarų lyderių siekius. Be Šaltojo karo užbaigimo, JAV reikėjo, kad sovietai susitaikytų su invazija į Iraką (kuris buvo sovietų sąjungininkas) 1991 metų sausį. Vokietijos vyriausybei rūpėjo taikiai suvienyti šalį. Jeigu į šiuos planus nepateko Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas – ką gi, joms nepasisekė. Islandija tuo metu išdrįso turėti kitokią nuomonę ir pripažino Lietuvą. Tai nebuvo susiję su jokiais nacionaliniais interesais. Priešingai - Islandija buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos naftos ir dujų. Islandija tiesiog nesutiko, kad Sovietų Sąjunga turi būti išsaugota bet kokia kaina. Naivus susižavėjimas ponu Gorbačiovu buvo menkai pagrįstas. Buvome įsitikinę, kad sovietų sistema yra krečiama egzistencinės krizės, kuriai jos lyderiai negalėjo pasiūlyti jokių sprendimų. Imperiją buvo apėmęs byrėjimo procesas - kaip ir Britanijos, Prancūzijos ir kitas Europos imperijas po Antrojo pasaulinio karo. Nebuvo klausimo, ar Sovietų Sąjunga subyrės – tik klausimas, kada tai įvyks?
"Kitaip negu p. Putinas - kuris yra pareiškęs, kad „Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa" - tuomet tikėjau ir dabar esu įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos išardymas turėtų būti sveikinamas kaip galbūt naudingiausias XX a. įvykis. Ir jeigu tam prireikė nedidelio stumtelėjimo iš Baltijos šalių pusės – juo geriau" (J. B. Hannibalssonas*).
*http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/jonas-hannibalssonas-sovietu-sajungos-zlugimas-naudingiausias-xx-amziaus-ivykis-500-582627 



"THANK YOU, ICELAND!" (TAKK, ISLAND): 
Padėkos akcija Islandijai nuo 2012 m. * The thanksgiving project for Island since 2012 
P.S. 
Why could Iceland understand such an adequately the Soviet Union 
as well as the historical situation? Arnor Hannibalsson, brother of the Minister for Foreign Affairs of Iceland at the time, believed in the Soviet propaganda and it was because he has chosen to study in Moscow. There he saw what a big gap is between the Soviet reality and its presentation in the West. In Moscow, Arnor Hannibalsson met Bronislovas Genzelis from Lithuania, later one of the main figures of the Movement "Sąjūdis". He was in contact with him all the time and knew all about Declaration of the Independence in Lithuania. Because of the direct contacts with Lithuanians, J. B. Hannibalsson was probably the best informed Foreign Minister in Western Europe at the time. His closest ally was Foreign Minister of Denmark*. 
So studies, travels and contacts can help to understand the reality more adequately as well as to draw up a conception of the new order in the world.
 *http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492 

P. S. 
Warum war Island fähig die Sowjetunion 
sowie die damalige historische Situation so adäquat zu bewerten? A. Hannibalsson, der Bruder des damaligen Außenministers Islands J. B. Hannibalsson, hat an die sowjetische Propaganda geglaubt und deshalb das Studium in Moskau gewählt. Dort konnte er sich darüber vergewissern, wie groß die Kluft ist, die zwischen der sowjetischen Wirklichkeit und deren Vorstellung im Westen besteht. In Moskau hat A. Hannibalsson auch Bronislovas Genzelis aus Litauen kennen gelernt, der später eine der Hauptfiguren der Bewegung "Sąjūdis" wurde, deren Vertreter, gewählt zum Parlament, die Unabhängigkeit erklärt haben. A. Hannibalsson stand die ganze Zeit mit B. Genzelis in Kontakt. Wegen der direkten Beziehungen mit Litauern, war J. B. Hannibalsson wohl der bestinformierte Außenminister in Westeuropa. Sein nächster Verbündeter war Außenminister Dänemarks*.
 Also, Studien, Reisen und Kontakte helfen oft nicht nur die Wirklichkeit mehr adäquat zu verstehen, sondern auch die Entwürfe der neuen Weltordnung auszuarbeiten. 
*http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492 

P.S.
Kodėl Islandija sugebėjo šitaip adekvačiai įvertinti SSSR ir tuometinę situaciją?
Pasirodo tuometinio Islandijos užsienio reikalų ministro brolis A. Hannibalssonas, įtikėjęs Sovietų Sąjungos propaganda, šeštajame dešimtmetyje buvo pasirinkęs studijas Maskvoje. Ten jis asmeniškai įsitikino, kaip skiriasi Sovietų žodžiai Vakarams ir tikrovė. Ten jis susipažino su Bronislovu Genzeliu, su kuriuo palaikė ryšius ir tada, kai jis tapo vienu iš Sąjūdžio lyderių, ir tada, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę. Dėl abiejų brolių Hannibalssonų ryšių su lietuviais J. B. Hannibalssonas sakosi buvęs turbūt geriausiai informuotas užsienio reikalų ministras visose Vakarų valstybėse. Artimiausias jo sąjungininkas buvo Danijos užsienio reikalų ministras*.
Taigi, studijos svetur, kelionės, kontaktai gali padėti suprasti pasaulį gerokai adekvačiau. Beje, Lietuvą su 2016 m. Kovo 11-ąja faktinis atkurtos Lietuvos vadovas Vyt. Landsbergis pasveikino iš Indijos, kur jis skaitė pranešimą milijonams žmonių. Nemažai lietuvių tą dieną vyko apsipirkti į Lenkiją, kuri dėl savo pigių prekių dar vadinama "Piguva". Buvo keliaujama ir į Islandiją, Daniją ar Berlyną - turbūt privalomais ateities lietuvių maršrutais Kovo 11-ąją. Kartais tokiu būdu užmegztų kontaktų dėka kuriami naujosios pasaulio tvarkos pamatai.
*http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j-b-hannibalssonas-ir-mazi-gali-buti-galingi.d?id=70409492
VILNIUS: 
Islandijos gatvė *
 Islandijos (Icelandic) street  decorated with a sign in Icelandic in 2016

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą